Dar neseniai Rumunija buvo laikoma vargingiausia ES valstybe, tačiau dabar vaizdas keičiasi. Bukarešte restauruojami seni ir statomi nauji namai, kuriasi daugybė kavinių ir restoranų. Mat čia sparčiai auga vidurinės klasės gretos.
Nieko stebėtina, nes šios šalies ekonomika yra sparčiausiai kylanti visoje Europoje, o galbūt ir pasaulyje. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį Rumunijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 8,6 procento, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Per tiek pat laiko Lietuvos ekonomika išaugo 3,4 proc. Čekijos ir Lenkijos BVP tuo pat metu padidėjo po 5 proc., Bulgarijos – 3,9, Vengrijos – 3,8, Slovakijos – 3,4 proc., o visos euro zonos – 2,5 proc.
Priežastis paprasta – užsienio investicijos. Dar 2011 metais buvo pritraukta 2,4 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 2,04 mlrd. eurų), o pernai – jau 5,4 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) investicijų.
Labiausiai užsieniečiai pamėgo Rumuniją dėl pigios darbo jėgos, nes vidutinis atlyginimas ten siekia vos 450 eurų. Tačiau rumunai nusiteikę atsikratyti pigių darbuotojų etiketės – nuo kitų metų ten minimalus atlyginimas sieks 408 eurus, daugiau nei Lietuvoje (400 eurų).
Socialinio draudimo įmokų „lubas“ jau anksčiau nustačiusi šalis dabar tapo informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų bendrovių geidžiama investicijų vieta. Pasaulį aptarnaujantį IT skyrių Bukarešte įkūrė Vokietijos „Deutsche Bank“, programinės įrangos kompanija SAP iš Timišoaros aptarnauja Europą, Afriką ir Vidurinius Rytus.
Ką jau kalbėti apie automobilių pramonę, kuri dar socializmo laikais čia buvo ne pati silpniausia ekonomikos sritis.
Vien Vokietijos „Continental“, šįmet apsisprendęs investuoti ir Lietuvoje, Sibiu mieste yra sutelkęs 3 tūkstančius inžinierių ir nori įdarbinti dar 2 tūkst. Iš viso šiai kompanijai Rumunijoje dirba apie 18 tūkst. žmonių.
Tiesa, šalies ateitis anaiptol nėra piešiama vien rožinėmis spalvomis. Antai agentūra „Moody‘s“, nepaisydama įspūdingo BVP augimo, pablogino Rumunijos reitingo perspektyvą įspėjusi, kad su viešaisiais finansais sekasi prastai.
Mat kasmet didėja valstybės skola ir Bukareštas netgi rizikuoja peržengti Briuselio nustatytas ribas. „Mes skolinamės pakilimo metu, tačiau atėjus krizei neišvengiamai nukentėtume“, – neslėpė Bukarešto universiteto ekonomistas Cristianas Paunas.
Anot jo, valdžios daromos klaidos primena skaudžius Graikijos sprendimus. („Spiegel.de“, LR)
