Apie įtampą tarp verslo, politikos ir visuomenės Seime diskutavę, valdžios, įvairių institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai sutinka – nors visoms pusėms yra kur tobulėti, atėjo laikas nustoti kaltinti ir pradėti bendradarbiauti.
„Konfliktas yra pokyčių rodiklis, bet įsisenėjęs konfliktas jau yra stagnacijos požymis“, - kalbėjo advokatas Alvydas Žabolis.
Demonizuojamas verslas
„Šiandien esame konflikte, kuris yra didžiulis ir stabdo ekonomikos vystymąsi, visuomenės turtėjimą ir gyvenimo gerėjimą“, - teigė „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Jo teigimu, įtampa tarp visuomenės ir verslo iš dalies pagrįsta: „Tikrai turime problemų. Didysis verslas yra iš dalies atsakingas už smulkaus verslo apkarpymą, manau, kad tai buvo klaida, nes didysis verslas prarado daugybę sąjungininkų“.
Jis dėlto, R.Valiūno teigimu, klaidas svarbu ne vardinti, o pripažinti ir taisyti. Iš kitos pusės, kaltinimai taip pat dažniausiai nepadeda.
„Kiek politikų yra kyšininkų ir bukagalvių? Bet mes juk nesubendriname, kad visi politikai tokie. Bet jeigu jau kalbame apie verslą, tai visas verslas yra blogas“, - sakė „Investuotojų forumo" valdybos pirmininkas.
Baisioji nelygybė
„Nors nelygybė pasaulyje fiksuojama jau daugybę laiko, paskutiniu metu ji visiems tapo itin aktuali“, - kalbėjo Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Ir išties, šiandien išgirsi mažai politikų pasisakymų be stebuklingos frazės „atskirties mažinimas“, o kritikos strėlės dėl aukštos nelygybės mūsų šalyje dažniausiai sminga į verslininkus.
R.Valiūno teigimu, nuolat skambantys reikalavimai verslui mokėti didesnius atlyginimus tiesiog neturi pagrindo: „Niekuomet verslas nesusigalvoja ir neima mokėti daugiau. Verslas moka daugiau, kai to reikalauja rinka“.
Jo nuomone, kamuolys šiuo metu valdžios rankose – ji turėtų imtis kažkokių veiksmų, kad gyvenimas gėrėtų. „Nuolat girdime du tuos pačius dalykus – atlyginimų didiną ir atskirties mažinimą. Bet jau 25 metus didiname atlyginimus ir mažiname atskirtį, bet tai nieko nepakeičia“, - kalbėjo R.Valiūnas.
„Mes neturim stiprios vidurinės klasės, kuri suprastų, kas yra verslas, kaip jis kuria pridedamąją vertę ir koks čia atsiranda visos visuomenės indėlis.“, - kalbėjo „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis.
Jo teigimu, vien algų didinimu nelygybės ir kitų problemų neišspręsi. „Svarbiausia investuoti į švietimą. Kuo daugiau lėšų skirsime žinioms, tuo geresnius įgūdžius turės mūsų moksleiviai, pabaigę mokyklą galės mokytis aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių ir uždirbti daugiau“, - teigė jis.
R.Valiūnas teigė tikintis, kad lygybė visuomet yra gerai, bet klausimas, kaip jos sieksime: „Ar sieksime lygybės spausdami verslininkus tol, kol liks tik smulkus ir vidutinis verslas, nes tai būtų didžiausias lygybė, ar bandysime tą vienodą lygį pasiekti visą visuomenę pastumdami į viršų?“
„Mes neturim stiprios vidurinės klasės, kuri suprastų, kas yra verslas, kaip jis kuria pridedamąją vertę ir koks čia atsiranda visos visuomenės indėlis.“, - kalbėjo „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis.
Jo teigimu, vien algų didinimu nelygybės ir kitų problemų neišspręsi. „Svarbiausia investuoti į švietimą. Kuo daugiau lėšų skirsime žinioms, tuo geresnius įgūdžius turės mūsų moksleiviai, pabaigę mokyklą galės mokytis aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių ir uždirbti daugiau“, - teigė jis.
Čia svarbi ir mokestinė valdžios politika. „Net kvalifikuoti darbininkai, gaunantys įspūdingas algas, išvažiuoja iš Lietuvos, nes užsienio kapitalo bendrovėms juos tiesiog lengviau ir pigiau įdarbinti savo biuruose kitose šalyse“, - kalbėjo S.Žvirblis.
Leisti žmonėms tobulėti
„Dažnai girdime, kad verslas išnaudoja darbuotojus. Bet mano nuomone, verslas gali išnaudoti tik neišsilavinusios, žemos kvalifikacijos darbuotojus. Kiti darbuotojai verslui yra reikalingi, jis priverstas su jais derėtis“, - sakė „Grigeo“ vadovas
Jo teigimu, politikai mėgsta kalbėti apie tai, kaip jie perdalins turtą, sumažins nelygybę ir socialinę atskirtį, bet realiai tuo dažniausiai užsiima verslas.
„Mes turime ugdyti tą vidurinę klasę, kuri norėtų užsidirbti. Šiandien jau yra daug žmonių, kurie nori gerai uždirbti ir dirbti kūrybiškai. Mes turėtume leisti jiems tai padaryti, kad jie neišvažiuotų“, - sakė „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis.
IT bendrovės „WIX“ vadovė Lietuvoje Monika Laukaitė taip pat kalbėjo apie tai, kad į darbuotojus būtina investuoti. Ir ne tik didinant jų atlyginimus.
„Ateityje neliks daugybės darbo vietų, daugiausia žemos kvalifikacijos. Bet lygiai taip pat bus sukurta daugybė naujų darbo vietų ir net naujų profesijų, reikalaujančių techninių žinių. Turime skatinti žmones tobulėti“, - sakė ji.
„WIX“ bendrovėje ketvirtadieniai paskelbti nedarbo diena, skirta savarankiškam darbuotojų mokymuisi. „Leidę darbuotojams mokytis, tobulėti kartu su pokyčiais, išlošėme visi. Darbas kompanijoje tapo kur kas našesnis, o ir darbuotojai labiau nori dirbti tokioje vietoje“, - kalbėjo M.Laukaitė.
Daugiau pasitikėjimo
„Mes keliame konfliktą ir galvojame, kad kažkas laimės, keliame konfliktą, nes tai kuria herojus. Bet nepamirškime, kad ten, kur yra herojai, būna ir pralaimėtojai“, - kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Jo teigimu, geriausias konfliktas yra tas, kuriame laimi abi pusės. Bet tuomet reikia atsisakyti minties, kad iš konflikto gims kažkoks herojus.
Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad lietuviai turėtų vengti apibendrinimų – juk egzistuoja ir visokių politikų, ir visokių valdžios atstovų, ir visokių žmonių.
Nors nuolat su pavydu žvelgiame į Skandinavijos šalis, šių šalių modelio, I.Šimonytės nuomone, negalime pasiekti dėl vieno dalyko: „Čia kaltas tas prakeiktas mūsų nepasitikėjimas tarp atskirų visuomenės grupių“.
Politikė teigė, kad lietuviai kažkodėl niekaip nenori suprasti, kad norint realių pokyčių reikia visų pastangų, darbo ir bendro sutarimo: „Negalima tiesiog ateiti pas politiką su savo norų sąrašu ir tikėtis, kad viskas pasikeis. Arba politikams pateikti reikalavimus ir galvoti, kad dabar jau viskas bus kitaip“.
Ekonomistas Paulius Kunčinas pastebėjo, kad ši problema nėra unikali – visame pasaulyje tvyro įtampa tarp verslo ir valstybės.
„Tai, kas išsiskiria Lietuvoje, yra ta, kad čia aš nematau žaidimo taisyklių. Etiketas ir etiketė. Mes išmokome gudrauti savo kalba, labai greitai visiems lipdome etiketes. To reiktų atsisakyti ir galų gale suvokti, kad visi esame tame pačiame kelyje ir visi siekiame to paties“, - kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, visos valstybės tikslas yra generuoti vertę, o paskui ją padalinti socialiai atsakingu būdu: „Kiekvienas Lietuvos pilietis turi būti verslininkas, pridėtinės vertės kūrėjas. Su tuo, o ne su turtu, turėtų būti lyginamas verslas“.
P.Kunčino nuomone, atėjo laikas pamiršti senąją ekonomiką. „Kalbėkime apie ateities ekonomiką ir tą turtą, kurį sukursime. Šiandien labai svarbu įgalinti kiekvieną žmogų ir ypatingą dėmesį skirti talentui“, - kalbėjo ekonomistas.
