Lapkričio pradžioje įvyko paskutinioji Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) inicijuota sesija pieno sektoriaus plėtros strategijai rengti. Buvo diskutuojama dėl pagrindinių priemonių, skirtų Lietuvos pieno sektoriaus augimo strategijai įgyvendinti, ir išskirtos pagrindinės strateginės kryptys.
Prioritetas – didinti gamybą
Pirmoji ŽŪM strateginė kryptis – žaliavinio pieno gamybos didinimas stambinant pieno ūkius. Siekiama, kad Lietuvos pieno gamintojai 2030 metais būtų pajėgūs parduoti 3 mln. tonų pieno per metus.
Pieno strategijos kūrimo sesijose sektoriaus dalyviai kaip vieną iš problemų įvardija pieno sektoriaus stabilumą, todėl strategijoje numatyta skatinti jį per rizikos valdymo fondą, skaidrią kainodarą ir ilgalaikes sutartis.
Dar viena strateginė kryptis, prisidėsianti prie sektoriaus augimo, – inovacijų plėtra, sukurianti „tiltą“ tarp pieno verslo dalyvių ir mokslininkų. Taip pat išskirtas ir produktų eksporto didinimas. Šįmet pieno produktų eksporto apimtis, perskaičiuota į žaliavinį pieną, siekė 0,8 mln. tonų, o po 13 metų šis skaičius turėtų išaugti iki 2,4 milijono.
Viena svarbiausių išskirtų naujos pieno strategijos krypčių – ir gyvybingumo kaimo regionuose palaikymas, skatinant ūkius pakeisti veiklos pobūdį bei burtis į kooperatyvus. Siekiama, kad žaliavinio pieno dalis iš kooperatyvų narių 2030 metais siektų 60 proc., kai tuo tarpu šiuo metu šis skaičius tesiekia 30 procentų.
Visoje Lietuvos pieno sektoriaus vertės grandinėje dirba per 65 tūkst. žmonių, yra sukuriama beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Narystės kooperatyve naudos
Visų sektoriaus dalyvių bendros diskusijos rengiant strategines gaires padėjo suvokti, kad Lietuvoje yra potencialių galimybių sukurti konkurencingą ir našų pieno sektorių, o pieno gamintojai yra pajėgūs pagaminti dvigubai didesnį pieno kiekį. Kadangi pieno paklausa auga, pieno gamyba tampa perspektyviu verslu ir ūkininkams svarbu nuspręsti dėl ūkių plėtros.
Nors Lietuvos pieno sektorius priklauso nuo globalios pieno rinkos, pieno gamintojai veikia itin mažoje realizavimo rinkoje, kurioje pieno perdirbėjai vis dar turi neproporcingai didelę derybinę galią dėl pieno supirkimo kainų. Būdami vien žaliavos gamintojais, ūkininkai neišvengiamai gaus mažiausią naudą pridėtinės vertės gamybos grandinėje.
Viena iš galimybių pieno gamintojams yra burtis į vertikalios integracijos kooperatyvus. Kaip rodo geroji kitų šalių ir Lietuvos praktika, tokiuose kooperatyvuose ūkininkai gauna papildomų naudų. Šios įmonės geriau amortizuoja kainų svyravimus, o sukuriamą pridėtinę vertę pasidalina visi kooperatyvo nariai.
„Šiandien turime išsaugoti kiekvieną pieno gamintoją šalyje. Atsiklausę jo nuomonės, kuria kryptimi jis nori vystyti savo pieno ūkį, svarbu jam visokeriopai padėti tobulėti ir auginti pieno gamybos apimtis. - sako ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. „Ką pasirinkti ūkininkui? Būti proaktyviu ir, apjungus su kitais ūkininkais žinias, resursus, patirtį ir pastangas, siekti naudos? O gal pasyviai laukti pokyčių ir tikėtis rasti savo sėkmės receptą rizikoms suvaldyti?“
Nuo įsikūrimo pradžios „Pienas LT“ yra atviras kiekvienam pieno gamintojui, kuris iš savo ūkio siekia gauti finansinę naudą ir efektyviai valdyti rizikas. Kooperatyve nariai apjungia resursus - finansinius, žinias, praktinę patirtį ir kitus, kurie yra panaudojami bendriems tikslams. Kooperatyvo nariai nėra pasyvūs stebėtojai, jie – už savo sprendimus atsakingi rinkos dalyviai, kurie balsuodami Visuotiniame susirinkime, siūlo pakeitimus ir kartu priima sprendimus.
Aukšta „Pienas LT“ verslo kultūra garantuoja nariams skaidrią ir aiškią kainodarą, atsiskaitymą už kokybišką pieną, galimybę mažinti gamybos kaštus. Kooperatyvo nariams nereikia kiekvieną mėnesį derėtis ir aiškintis dėl supirkimo kainos. Dėl aiškios kainodaros jie kiekvieną mėnesį žino, kad jiems bus sumokėta už pristatytą pieną pagal jų pačių patvirtintus kainodaros principus.
„Už pieną atsiskaitome sąžiningai, skaidriai ir tiksliai pagal atliktus kokybės tyrimus. Jeigu keičiasi situacija pieno supirkimo rinkoje, narystė kooperatyve, naujos, modernios pieno perdirbimo gamyklos valdymas padeda sumažinti vien tik pieno kainų svyravimo riziką“, – sako N. Narauskas.
„Pienas LT“ nariai gauna ir papildomų naudų. Sąžiningai, stabiliai ir kokybiškai atliekami pieno tyrimai ir konsultacijos dėl pagaminto pieno kokybės padeda nariams įvertinti karvių sveikatingumą. Nusprendęs plėsti savo ūkį, narys turi galimybę pasikonsultuoti su kooperatyvo specialistais dėl sąnaudų ir kaštų taupymo.
Pasaulinės prognozės: pieno paklausa augs
Pasaulinių ekspertų prognozės taip pat nuteikia optimistiškai. Nyderlanduose įsikūrusios finansinių ir bankinių paslaugų bendrovės “Rabobank” pieno departamento direktorius K.Bellamy leidiniui „Dairy Global“ teigė, kad per artimiausius penkerius metus pieno rinka išliks teigiama, pieno bet gamintojai turėtų atsižvelgti į didėsiantį nepastovumą.
„Per artimiausius penkerius metus pieno rinka išliks teigiama, tačiau tai nereiškia, kad galima gaminti bet ką ir ramiai snausti. Pieno gamintojai, kaip ir pieno pramonės ekspertai, turėtų atsižvelgti į didesnį pažeidžiamumą negu iki šiol“, – sake K. Bellamy.
Jo teigimu, viena didžiausių problemų yra ta, kad pieno gamyba neatitinka paklausos, be to, ne visų šalių rinkos yra skaidrios. Visgi ekspertas mano, kad ateinančiais metais galima tikėtis augančios pieno produktų paklausos.
Pieno perdirbėjams į pagalbą – lengvatinės paskolos
Skatinant aktyvesnį naujų pieno perdirbimo įmonių įsitraukimą rinkoje bei greitesnę esamų plėtrą, siūloma įmonėms pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis iš Verslumo skatinimo 2014-2020 fondo, finansuojamo Europos socialinio fondo lėšomis, kurias teikia kredito unijos, ar iš Atviro kredito fondo 2, kurias teikia Medicinos bankas ir bankas „Citadele“.
„Per kredito unijas teikiamos iki 25 000 Eur verslumo skatinimo paskolos gali labai pagelbėti pradiniame verslo etape, nes jomis gali pasinaudoti naujai įsteigti verslai ar veikiantys iki vienerių metų nuo jų įregistravimo dienos“, – teigia l. e. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) direktoriaus pareigas Algis Skiauterė ir tikina, kad pritrūkus reikiamo užstato lengvatinei paskolai gauti, kreditų unijos gali kreiptis į INVEGĄ dėl individualios garantijos suteikimo.
Dėl paskolų verslo pradžiai gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą pagal SVV įstatymą.
A. Skiauterė tikina, kad lengvatinės paskolos nėra vienintelė verslo pradžią lengvinanti galimybė. „Darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo priemonė „Subsidijos verslo pradžiai“ padeda ne tik palengvinti jaunoms įmonėms tenkančią finansinę naštą, bet ir skatina kurti naujas darbo vietas, išlaikyti esamas. Džiugu tai, kad pagal šią priemonę yra skatinamas su sunkumais darbo rinkoje ar organizuojant savo verslą susiduriančių asmenų grupių verslumas“, – tikina A. Skiauterė pridurdamas, kad, pateikus paraišką INVEGAI, įmonėms kompensuojama už kiekvieną pagal darbo sutartį įdarbintą darbuotoją, kuriam mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis.
Tuo tarpu patirties jau turintys ir apie verslo plėtrą galvojantys smulkiojo ir vidutinio pieno perdirbimo verslo atstovai gali kreiptis į AB banką „Citadele“ ir UAB Medicinos banką dėl lengvatinių paskolų iš Atviro kreditų fondo 2 teikimo. Iki 600 000 Eur siekiančios paskolos sudaro gerokai platesnes galimybes verslo plėtros projektų įgyvendinimui. Pritrūkus reikiamo užstato, bankai gali kreiptis į INVEGĄ dėl garantijos suteikimo. Atviro kreditų fondo 2 paskolų gavėjai taip pat gali kompensuoti dalį sumokėtų paskolos palūkanų – kompensuojama nuo 50 iki 95 proc. nuo faktiškai sumokėtų palūkanų sumos.
„Tiek lengvatines Verslumo skatinimo 2014-2020, tiek Atviro kreditų fondo 2 paskolas gali gauti pieno perdirbimu, bet ne pieno gamyba užsiimančios įmonės. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes su žemės ūkio produktų gamyba susijusios veiklos pagal mūsų administruojamas priemones nėra finansuojamos“, – pabrėžia A. Skiauterė.
Lietuvos pieno ir kitų agroverslo sektorių ateities klausimai bus aptarti šį penktadienį Kaune vyksiančiame pirmajame Agroverslo forume, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija. Kelis šimtus dalyvių pritrauksiančiame renginyje dalyvaus ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas bei Europos Komisijos atstovas Mario Milouchevas.
