Tuo metu buhalterio atsakomybės sritis finansai yra tarytum įmonės kraujotakos sistema, nuo kurios priklauso sklandus viso organizmo funkcionavimas. Tačiau šalies smulkių ir vidutinių įmonių „kraujotaka“ neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kaip to išvengti?
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 20 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teko patirti finansinių nuostolių dėl jų buhalterijoje pasitaikančių klaidų. Be to, kas septinta šalies įmonė nėra patenkinta tuo, kaip tvarkoma jos buhalterinė apskaita.
Daugeliu atvejų apskaitos klaidos pasitaiko dėl buhalterių naudojamų įrankių ribotumo. Pavyzdžiui, kaip parodė minėta apklausa, tik maždaug pusė įmonių buhalterinei apskaitai naudoja tam skirtą programinę įrangą. Tuo metu likusioji dalis pasikliauja paprasčiausiais darbaknygės dokumentais, „popieriniu“ apskaitos tvarkymo būdu arba apskritai nežino, kaip tvarkoma jų apskaita.
Nepriklausomai nuo naudojamų apskaitos tvarkymo įrankių, didžiąją dalį operacijų buhalteriai šiandien atlieka rankiniu būdu – įtraukia į apskaitos registrus gaunamas ir pateikiamas sąskaitas, pagal tai formuoja bankinius pavedimus, sutikrina įmokų informaciją sąskaitoje.
Todėl suprantama, kad kiekvieną dieną atliekant daug standartizuotų užduočių, klaidos tikimybė yra pakankamai dažna – su šio tipo nesklandumais teigia susiduriančios net 3 iš 4 įmonių šalyje.
Didelės korporacijos naudoja kompleksinius buhalterinės apskaitos sprendimus, kurie nemažą dalį kasdienių užduočių padeda automatizuoti. Gaunamos elektroninės sąskaitos apdorojamos ir jų duomenys į apskaitos sistemas įtraukiami automatiškai, pagal tai suformuojami bankiniai pavedimai, kuriuos buhalteriui ar įmonės vadovui telieka patvirtinti.
Tokie algoritmai ne tik sumažina buhalteriams tenkantį darbo krūvį, bet ir daugeliu atvejų leidžia išvengti žmogiškųjų klaidų.
Tačiau automatizuotų buhalterinių apskaitos sprendimų kaina daugeliui šalies smulkių ir vidutinių įmonių iki šiol buvo per didelė. Kad nemaža dalis įmonių siekia buhalterinei apskaitai skirti kuo mažesnes sąnaudas, rodo ir palyginti didelis darbaknygės programos populiarumas, mat daugiau kaip 20 proc. smulkių ir vidutinių įmonių apskaitos tvarkymui naudoja „Microsoft Excel“.
Šios programos naudojimas įmonėms nieko nekainuoja, o sumanaus buhalterio rankose tai supaprastina daugelį skaičiavimo operacijų. Vis dėlto tai labiau atspindi vakarykštes, o ne šiandienines skaitmeninių technologijų galimybes.
Geriau integruotų ir bent dalį apskaitos procesų padedančių automatizuoti įrankių klausimas tampa vis aktualesnis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl spartėjančių procesų ir poreikio turėti naujausią informaciją apie įmonės finansų būklę. Antra, dėl sparčiai augančių atlyginimų buhalteriai tampa vis brangesne būtinybe. Galima prognozuoti, kad įmonių lūkesčiai šiai darbo pozicijai didės, iš buhalterių vis dažniau bus tikimasi konsultacijų kompetencijos.
Tad kyla klausimas – kas sugebės pasiūlyti tokį apskaitos įrankį, kuris galėtų atitikti aukščiau išvardintus verslo ir buhalterių poreikius? Sprendimo galima sulaukti iš srities, kuri iki šiol buvo itin glaudžiai susijusi su įmonės finansais, tačiau su apskaita turėjo mažai ką bendro. Tai – finansų institucijos.
Per bankus šiandien vykdoma didžioji dalis įmonių transakcijų ir kaupiama svarbi sandorių informacija. Internetinės bankininkystės sistema daugeliui buhalterių yra tapusi kasdieniu darbo įrankiu, tačiau nemaža dalis operacijų vis dar atliekama rankiniu būdu.
Sudarius atitinkamas sąlygas automatizuoti nemažą dalį apskaitos operacijų, interneto bankas galėtų tapti kur kas universalesniu buhalterio įrankiu – jis įmonėms padėtų išspręsti aktualiausius buhalterinės apskaitos tvarkymo iššūkius, su kuriais jos susiduria šiandien.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo bankininkystės vadovas
