Apie tai, kaip išlikti konkurencingais Europos Sąjungoje dėl žmonių emigracijos trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, bus kalbama lapkričio 24 dieną Kaune vyksiančiame pirmajame Agroverslo forume, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija.
Lojaliems darbuotojams – negrąžintinos paskolos
Nepaisant darbuotojų trūkumo agroversle, Lietuvoje yra sėkmingų pavyzdžių, kaip ne vienerius metus darbuotojai yra išlaikomi ūkiuose. Ilzenbergo dvaro natūralios žemdirbystės principais dirbančio ūkio (Rokiškio raj.) vadovas Jonas Dalis sako, kad dalies agroverslo specialistų, tokių kaip paukščių prižiūrėtojas, agronomas, daržų specialistas, mechanizatorius, gyvulių technologas, mėsos išpjaustytojas, neranda savo rajone.
Šiuo metu Ilzenbergo dvaro ūkyje nuolatos dirba 33 darbuotojai, kiti dirba sezoninius darbus (dar apie 20 žmonių per sezoną). Šis ūkis darbuotojus stengiasi pritraukti įvairiomis priemonėmis – per žiniasklaidą, skelbimus, darbuotojų atrankos kompanijas. Anot J. Dalio, būsimus darbuotojus motyvuoja nestandartinė veikla natūralios žemdirbystės principais dirbančiame ūkyje, kuris pats ir gamina,ir parduoda produkciją. Be to, šio ekologinio statuso ūkis kelia specifinius reikalavimus tiek žinių prasme, tiek ir iššūkiais.
Kokiomis priemonėmis dvaro ūkis išlaiko darbuotojus? Tai – apgyvendinimas, atitinkantis kokybiškas sąlygas naujai pastatytuose ir gerai įrengtuose būstuose, sutvarkyta ir gražios gamtos prieglobstyje esanti dvariška aplinka, taip pat darbuotojams teikiamos nuolaidos dvaro gaminamai produkcijai. Lojalūs ūkio darbuotojai turi galimybę gauti 5 tūkst. eurų kreditą būstui šalia dvaro įsigyti, kurio nereikia grąžinti, jei žmogus išdirba ūkyje 5 metus.
Darbuotojų stipriąsias puses, lojalumą Ilzenbergo dvaro ūkis taip pat skatina patraukliu darbo užmokesčiu ir motyvacine sistema, priklausančia nuo pasiektų darbo rezultatų. Taip pat yra suteikiama galimybė dirbti kaip atskiras ekonominis modelis ir gauti dividendų už pelningai vykdomą veiklą.
Ieško darbo fanatų
Ilzenbergo dvaro ūkio direktorius sako, kad jo vadovaujamame ūkyje labiausiai reikalingi darbuotojai, turintys fanatišką požiūrį į savo atliekamą darbą. Patekus į šio ūkio aplinką, atsiranda poreikis siekti rezultatų bet kokiomis išgalėmis. Dvaro patalpos nėra standartinės (atskiri dvaro statiniai, o ne standartinis gamybinis ar perdirbimo kompleksas), todėl prie to reikia prisitaikyti. Ekologiniame, biodinaminę veiklą vykdančiam ūkyje dar sunkiau įgyvendinti keliamus reikalavius, nes darbas yra toliau nuo namų ir reikalauja susikaupimo.
Lojalių darbuotojų dėka Ilzenbergo dvaro ūkis per 5 metus veiklos pasiekė ekologinį statusą, taip pat šiemet gavo diplomą kaip vienas iš pažangiausių rajono ūkių.
Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ nario Alberto Brazo 600 hektarų ūkį su 350 galvijų Kelmės rajone Maneikių kaime prižiūri 11 darbuotojų. Šiuolaikiškai modernizuodamas ūkį, A.Brazas siekia palengvinti sunkų darbą ir pagreitinti procesus. Ūkyje darbo pakanka patiems savininkams － Albertui, jo broliui ir seseriai, o sezono metu į talką ateina ir jų vaikai. Nuolatiniam darbui samdomos kelios melžėjos, pora mechanizatorių ir sargas.
Samdomus darbuotojus A.Brazas rado tame pačiame kaime. Čia jie dirba jau ne vienerius metus, nes sąlygos yra patrauklesnės, nei pas kitus darbdavius. Darbuotojams A.Brazas moka kiek didesnę algą nei kiti kaimo darbdaviai ir apmoka sveikatos draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Jaunoms šeimoms jis siūlo būsto įsigijimo lengvatą.
A.Brazas gerai supranta, kad sėkmingą ūkininkavimą lemia ne tik patirtis ar palankus klimatas －svarbu, kad žmonės, dirbdami ūkyje, jaustųsi patogiai. Pasirinkdamas darbuotojus, jis didelį dėmesį kreipia į tokias savybes kaip sąžiningumas, punktualumas, supratingumas, draugiškumas ir netgi humoro jausmas.
Iš Europos socialinio fondo lėšų – lengvatos
Agroverslo sektoriaus darbdaviai gali pasinaudoti lengvatinėmis iš Europos socialinio fondo lėšų finansuojamomis priemonėmis. „Parama darbui“ bei „Kompetencijų vaučeris“ padeda įdarbinti naujus, išlaikyti bei motyvuoti jau esamus darbuotojus. Šias priemones pristato bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Vilija Šveikauskienė.
„Darbo užmokesčio kompensavimo priemonė „Parama darbui“ skatina darbdavius kurti daugiau darbo vietų ir sudaryti galimybes gauti darbą jo ieškantiems ir neaktyviems asmenims, kurie susiduria su sunkumais bandydami įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Ši priemonė skirta tiek darbo patirties neturintiems jaunuoliams nuo 18 iki 29 m. amžiaus, tiek vyresniems nei 54 m. amžiaus asmenims, neturėjusiems darbo ne mažiau nei 6 mėn. Tad įmonės gali ne tik pasilengvinti savo finansinę naštą, bet ir prisidėti prie užimtumo Lietuvoje didinimo“, – teigia V. Šveikauskienė.
Pagal priemonę „Parama darbui“ darbdaviui kompensuojama 23,3 procento. Už darbo patirties neturinčius jaunuolius iki 29 m. kompensacija darbdaviui mokama iki 12 mėn., o už pastaruosius 6 mėn. neturinčius darbo vyresnius nei 54 m. asmenis kompensacijos laikotarpis gali tęstis iki dvejų metų. Pasinaudoti šia priemone gali viešieji ar privatūs juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), juridinių asmenų filialai ar atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie verčiasi ekonomine veikla ir yra pateikę paraišką INVEGAI.
Kita lengvatinė priemonė, kuria gali pasinaudoti agroverslo sektoriaus atstovai, – „Kompetencijų vaučeris“, darbdaviams suteikianti galimybę kompensuoti iki 4,5 tūkst. eurų siekiančias darbuotojų mokymo išlaidas.
„Specialistai, norintys prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, vykstančių nuolatinių technologinių pokyčių bei išlikti konkurencingi rinkoje, turi nuolat tobulinti savo kvalifikaciją bei įgyti naujų kompetencijų. Pagal priemonę „Kompetencijų vaučeris“ įmonės mokymų pabaigoje gali susigrąžinti dalį darbuotojų mokymams skirtų lėšų. Priklausomai nuo įmonės dydžio, kompensavimo intensyvumas gali siekti 70-80 proc. Tai negrąžintina subsidija, kuri suteikia galimybę kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų bei geriau prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos reikalavimų”, – sako V. Šveikauskienė.
Priemone „Kompetencijų vaučeris“ gali pasinaudoti privatūs, juridiniai asmenys ir valstybės arba savivaldybės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip vienerius metus. Ši priemonė tinkama žemės ūkio produktų perdirbėjams, tačiau ja negali pasinaudoti žemės ūkio produktų augintojai. Pasirašius dotacijos sutartį ir pasirinkus mokymų teikėją bei mokymų programą (jų sąrašas yra skelbiamas Ūkio ministerijos ir „Verslios Lietuvos“ svetainėse), įmonės darbuotojai gali mokytis 12 mėnesių. Baigus mokymus, įmonės galės gauti dalies patirtų darbuotojų mokymo išlaidų kompensaciją (iki 4,5 tūkst. eurų).
Tarp paklausiausių – agronomai ir veterinarai
Žemės ūkio ministerijos užsakymu pernai atliktas tyrimas ,,Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio 2017-2020 metams prognozė”. Pagal jį didžiausias žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbinkų poreikis 2021-2024 metais numatomas žemės ūkio pirminės gamybos subsektoriuje, taip pat augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų bei prekybos žemės ūkio technikas ir techninių paslaugų subsektoriuose.
Iš viso 2021-2024 metais visam žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 1800 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Iš specialistų daugiausiai reikės agronomų, žemės ūkio inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvulininkystės technologų. Iš kvalifikuotų darbininkų didžiausi poreikiai yra žemės ūkio gamybos darbininkų ir agroserviso darbininkų.
Magistrantūros lygmenyje itin nesubalansuotas (specialistų rengiama daug mažiau negu numatomi poreikiai) parengimas agronomijos ir žemės ūkio inžinerijos studijų programose, universitetinio bakalauro lygmenyje – agronomijos, gyvulininkystės technologijų, žemės ūkio inžinerijos, hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programose, o profesinio bakalauro lygmenyje – agroverslo technologijų studijų programose; profesinio mokymo lygmenyje – žemės ūkio verslo darbininkų ir agroserviso darbininkų mokymo programose.
Pagrindinės darbuotojų trūkumo priežastys agroversle yra nepalankūs demografiniai poslinkiai, menkas žemės ūkio studijų populiarumas, pernelyg aukšta studijų kaina, nepakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Viena iš darbuotojų trūkumo priežasčių galima įvardinti ir taip vadinamą studentų ,,nubyrėjimą“, t.y. tai, kad nemaža dalis įstojusiųjų į studijų ir mokymo programas dėl įvairių priežasčių studijų nebaigia.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per šių metų devynis mėnesius žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje registruota 8,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, jiems registruota beveik 7 tūkst. laisvų darbo vietų.
