„Brent“ rūšies naftos kaina šiuo metu yra pasiekusi aukščiausią tašką nuo 2015-ųjų lapkričio pradžios – 60,80 JAV dolerio už barelį. Nuo jos neatsilieka WTI rūšies naftos kaina, priartėjusi prie 54 JAV dolerių už barelį ribos – aukščiausios nuo pavasario. Pagrindinė naftos kainos kilimo priežastis – skambūs pasisakymai ir pažadai pratęsti OPEC narių ir kitų šią žaliavą išgaunančių šalių susitarimą dėl gavybos apimčių sumažinimo. Bet ar tik tai? Ką dar slepia naftos kainos optimizmas?
Ką renkasi rinkos dalyviai?
„ICE Futures Europe“ duomenimis, didieji pasaulio fondai, tikėdamiesi tolesnio kainų augimo, stiprina savo pozicijas – perka vis daugiau „Brent“ rūšies naftos arba su ja susijusių išvestinių priemonių. Rinkos dalyvių, manančių, kad naftos kaina kils, yra 2 proc. daugiau, nei manančių, kad kaina kris. Todėl perkančių „Brent“ naftos rūšies kontraktus, leidžiančius apsidrausti nuo kainos kritimo, sumažėjo beveik 7 proc., o besidraudžiančių nuo jos augimo padaugėjo 1,5 proc. Dar ryškesnis pokytis matomas WTI rūšies naftos sandoriuose. Sandorių, kurie pelningi kainai kylant, skaičius išaugo beveik 3 proc., o sandorių, kurie laimi kainai krentant, sumažėjo daugiau nei 4 proc. Pastebimas rezultatas matomas ir JAV degalų rinkoje – valdytojai 11 proc. padidino savo pozicijas, o tai yra didžiausias rezultatas per pastaruosius trejus metus.
Dalis investuotojų primena faktą, kad JAV kasdien išgauna apie 9,5 mln. barelių žaliavinės naftos – daugiausia nuo 2012 m. Tokie dideli gavybos kiekiai ir juo labiau jų augimas galėtų suvalgyti visą kainos kilimą. Tačiau į pagalbą ateina matematika: nepaisant didelių gavybos apimčių, JAV vartojimui naftos reikia kur kas daugiau. „U.S. Energy Information Administration“ duomenimis, praėjusiais metais JAV kasdien reikėjo apie 19,70 mln. barelių žaliavinės naftos. Ką jau kalbėti apie didelius šios šalies prezidento užmojus dėl ekonomikos augimo.
Iranas ant JAV pavadžio
JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyroje dažnai išreiškiami priekaištai nusako aiškų jo požiūrį ne tik į karus, bet ir į naftą. Vienas tokių pavyzdžių – skambus jo pasisakymas apie tai, kad iš Irako reikėjo pasiimti kur kas daugiau naftos ir kvaili tie politikai, kurie to nepadarė. Tačiau šiek tiek pasigilinę pamatytume, kad JAV ir taip turi Irako naftos išteklius, tad visi D. Trumpo komentarai skirti nebent tik dėmesiui nukreipti.
Naftos kiekiai, importuojami į JAV iš Irako, nuosekliai didėja nuo 2015-ųjų vidurio. Šie metai taip pat nėra išimtis, nepaisant visų OPEC šalių narių susitarimų ir apribojimų. Irakas kasdien į JAV eksportuoja vidutiniškai 600 tūkst. barelių naftos – 50 proc. daugiau, palyginus su 2016 metais, ir tris kartus daugiau, palyginus su 2015 metais.
Priešinga situacija susidariusi tarp JAV ir Saudo Arabijos, vienos daugiausiai žaliavinės naftos išgaunančių šalių. Ši naftos gigantė žymiai sumažino tiekimą JAV ir taip įrodė, kad laikosi gegužę OPEC šalių narių susirinkime duoto žodžio. Pirmąjį šių metų pusmetį Saudo Arabija į JAV eksportavo 1,2 mln. barelių žaliavinės naftos, o dabar šis skaičius yra susitraukęs per pusę.
Įdomu tai, kad tiek, kiek sumažėja eksportas iš Saudo Arabijos į JAV, padidėja eksportas iš Irako į JAV. Abi šios žaliavinės naftos eksportuotojos priklauso OPEC ir susitarimai joms galioja vienodai, tačiau vienai šaliai JAV gali daryti spaudimą, o kitai ne. Todėl kalbos, kad reikėjo iš Irako naftos pasiimti daugiau atrodo gana keistai žinant faktą, kad tai daroma nuolatos. Tiesa, nepaisant to, JAV žaliavinės naftos atsargos artėja prie 2016 metais užfiksuotų žemumų
Už ūsų tampomas liūtas
Saudo Arabija, visai neseniai buvusi didžiausia pasaulyje žaliavinės naftos tiekėja, metų pradžioje šį titulą užleido Rusijai. Tačiau ši taip pat užleidžia pozicijas tiek OPEC nepriklausančioms šalims, tiek ir šios organizacijos narėms. Sunku pasakyti, kas bus tada, kai snaudžianti Saudo Arabija pabus ir imsis veiksmų pozicijoms atgauti. Daugiau nei 30 proc. OPEC narių išgaunamos naftos priklauso būtent šiai šaliai. Irakas išgauna daugiau nei 13 proc., o Iranas maždaug 11 proc.
Lapkritis bus ypatingai svarbus naftos rinkos dalyviams: lapkričio 7 d. OPEC paskelbs savo prognozes, o lapkričio 30 d. numatytas dar vienas planinis narių susitikimas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad susitarimas sumažinti gavybą, prie kurio prisidėjusi Rusija, turėtų būti pratęstas ne mažiau nei metams. Panašios nuomonės laikosi ir Saudo Arabija, todėl vietos abejonėms ar staigmenoms lieka mažai.
OPEC narės ir kitos stambiosios naftos gavėjos yra sutarusios į rinką patiekiamos naftos kiekį sumažinti 1,8 mln. barelių per dieną. Šis susitarimas turėtų galioti iki kitų metų kovo.
Atotrūkis nuo realybės didėja
Tikinčių, kad artimiausiu metu naftos kaina žymiai mažės, vis mažiau. Tam daug įtakos daro bendras rinkos požiūris į ateities perspektyvas ir ekonomikos augimą. „Bank of America Merrill Lynch“ kiekvienais metais atlieka tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti fondų valdytojų nuomonę apie finansų rinkų ateitį. Pastaruoju metu gauti rezultatai rodo, kad beveik pusė apklaustųjų laukia dar didesnio ekonomikos augimo ir mažesnės infliacijos. Tai nustebino net ir pačius rinkos dalyvius, nes įprastai didesnis augimas reiškia ir didesnę infliaciją.
Tuo metu naftos kaina yra priklausoma nuo ekonomikos augimo. Ūkui augant, didėja vartojimas, intensyvėja pramonės veika – naftininkai laimingi. Ekonomikai lėtėjant laimingų veidų kur kas mažiau. Finansų rinkos šiuo metu yra įkaitusios nuo žemų palūkanų normų, nulemtų ekonomikos skatinimo programų. Tai reiškia, kad sudrumsti ekonomikos augimą ir jo perspektyvas nėra sunku – naftos kainos optimizmas kol kas atrodo skubotas.
Komentaro autorė – Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė
