E. Džiugytė. Ką ECB pasakė finansų rinkų dalyviams?

ECB priėmė sprendimą pratęsti ekonomikos skatinimo programą papildomai dar devyniems mėnesiams – iki 2018 m. rugsėjo. Programos metu kas mėnesį į ekonomiką bus įlieta 30 mlrd. eurų. Ši suma yra dvigubai mažesnė nei anksčiau. Prieš tai, 2016 m. gruodį, skatinimo programa buvo sumažinta nuo 80 iki 60 mlrd. eurų, ir pratęsta tam pačiam laikotarpiui. Atnaujinta ECB ekonomikos skatinimo programos apimtis turėtų sudaryti apie 2,55 trln. eurų. Esminis faktas šioje istorijoje – išpirktos obligacijos ir už jas gautos lėšos bus reinvestuojamos.

Teoriškai tai sudarytų papildomai dar po 15 mlrd. eurų kas mėnesį, skirtų ekonomikai skatinti 2018 m. Reali superkamų skolos vertybinių popierių suma sudaro 45 mlrd. eurų, o tai atitinka superkamos sumos sumažinimą 25 proc. Tikslesnės reinvestavimo detalės bus paskelbtos lapkritį, o Vokietija, Ispanija, Italija ir Prancūzija bus pagrindinės valstybės, kurių išperkamų vertybinių popierių vertė 2018 m. sudarys apie 548 mlrd. eurų. ECB vadovas Mario Draghi atskleidė ir daugiau detalių apie reinvestavimo planus: tiksli data, iki kurios bus reinvestuojamos skatinimo programos sugeneruotos lėšos, nėra nustatyta. Tai esą priklausys nuo ekonominės situacijos ir reinvestuojamos sumos.

Terminai bus lankstūs, o laisvos lėšos bus reinvestuojamos į šalis, kurių obligacijų išpirkimas jas ir sugeneravo. Šiuo metu ECB stebima infliacija yra kur kas geresniame lygyje ir demonstruoja geresnius rodiklius nei buvo prognozuota, tad nustatyti terminai ir sumos suteikia lankstumo sprendžiant, kaip ir kas bus toliau. Jeigu programos metu superkama skolos vertybinių popierių suma būtų sumažinta didesne apimtimi, tai supaprastintų tolimesnį programos įgyvendinimą ir jos pabaigą.

Pagrindiniai superkamų skolos vertybinių popierių kriterijai: superkamų obligacijų išpirkimo terminas turi būti ilgesnis nei metai ir ne ilgesnis nei 31 metai, negalima supirkti daugiau nei 33 proc. vienos emisijos. Defliacijos rizika yra kur kas mažesnė, nei buvo anksčiau, tad mažai tikėtina, kad ECB keistų savo nustatytus apribojimus. Tokios šalys kaip Vokietija, Portugalija, Airija, Olandija sparčiai artėja prie nustatyto 33 proc. limito.

Atsižvelgdami į esamą situaciją, keli ECB pareigūnai išreiškė nuogąstavimus, kad liko tik apie 200 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių, kuriuos, nepažeisdamas nusistatytų apribojimų, gali supirkti centrinis bankas. Be to, ekonomikos skatinimo programa greitu metu įžengs į pavojingą zoną, kur superkamų obligacijų sumos bus didesnės, nei tam tikros valstybės planuoja pasiskolinti per ateinančius metus. Su šia problema susidurs tokios ES narės kaip Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Austrija, Airija. Vokietijos obligacijų trūkumas pagal programą 2018 m. gali sudaryti net 50 mlrd. eurų, Nyderlandų – 12 mlrd. eurų. M. Draghi užsiminė, kad artimiausiu metu bazinės palūkanų normos kėlimo nevertėtų laukti. Rinkos dalyviai mano, kad ECB kels savo bazinės palūkanų normą ne anksčiau nei 2019 m. viduryje, tikimybė, kad tai įvyks anksčiau – labai arti nulio. ECB prezidento laukia sudėtingas skatinimo programos pabaigos laikotarpis, o jo kadencijai likę vos dveji metai šios užduoties nepalengvina.

Pastarosiomis savaitėmis kiek aprimusį euro kilimą kitų valiutų atžvilgiu sudrumstė naujienos, išsakytos per ECB spaudos konferenciją. Euras nukrito daugiau nei 1,50 proc. JAV dolerio atžvilgiu ir šiuo metu siekia 1,1630. Tai yra žemiausias lygis nuo liepos pabaigos. ECB sprendimai tik dar labiau įaudrino rinkos dalyvius – jie, ieškodami teigiamos grąžos, dairosi į akcijų rinkas. Pagrindiniai akcijų indeksai, tokie kaip „S&P 500“ ir „Dow Jones“, kurie ir taip yra rekordinėse aukštumose, pakilo atitinkamai dar po 0,30 ir 0,56 proc. Frankfurto akcijų biržoje kotiruojamų 30 didžiausių įmonių indeksas „DAX“ po šių naujienų pakilo daugiau nei 1,00 proc. Skolos vertybinių popierių rinka, kurios pajamingumas dėl skatinimo programų yra rekordinėse žemumose, į programos pratęsimą sureagavo kur kas kukliau. Pavyzdžiui, 10 metų trukmės Vokietijos obligacijų kaina pakilo apie 0,60 proc.

Tiek ECB, tiek ir JAV Federalinė rezervų sistema (FED), pasitiki dabartine ekonomine padėtimi – mažėjantis nedarbo lygis laikui bėgant pakels infliacijos rodiklį į norimą lygį. Tačiau su norais reikia elgtis atsargiai, nes jie ima ir išsipildo. Didesnė nei tikėtasi infliacija kilstelėtų rinkos palūkanų normas, o tai reikšmingai padidintų paskolų aptarnavimo kaštus, ypatingai tų šalių, kurios turi aukštą įsiskolinimo lygį. Mažesnė nei tikėtasi infliacija sukeltų sunkumų ekonomikos skatinimo programos tikslams pasiekti.

Artimiausiu metu investuotojų dėmesį patrauks kitas įvykis – JAV FED susitikimas, įvyksiantis lapkričio 1 d. Esminių sprendimų jo metu nelaukiama, tačiau jau gruodį tikimasi sprendimo dėl bazinės palūkanų normos kėlimo. Tokio sprendimo tikimybė gruodį siekia 84 proc. Laukiama, kad nariai pakels palūkanas 25 baziniais punktais – nuo 1,25 iki 1,50 proc. Manoma, kad šis žingsnis nusako FED vadovės požiūrį į artėjančią kadencijos pabaigą: „darau ką galiu, o po to kažkaip tvarkykitės“.