Vis dėlto situacija gerėja: vis daugiau moterų įsidarbina IT sektoriuje ir užima vis įvairesnes ir aukštesnes pozicijas.
Savo ilgo kelio pradžią IT sektoriuje prisimena prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjusi Anja Monrad, tarptautinės technologijų bendrovės „Dell“ viceprezidentė ir generalinė direktorė Vidurio ir Rytų Europai.
Drauge A. Monrad pateikia sprendimą, kaip gerinti moterų situaciją IT sektoriuje.
Moterų skaičius per 17 Anjos Monrad karjeros metų įmonėje pasikeitė nežymiai.
„Tiek mano karjeros pradžioje, tiek dabar mūsų įmonėje apie 28 proc. darbuotojų yra moterys.
Gali klaidingai atrodyti, kad situacija moterų atžvilgiu nesikeičia, tačiau tai netiesa – vyksta didelė migracija įmonės viduje ir moterys įsitvirtinta vis įvairesnėse pozicijose.
Anksčiau didžioji dalis įmonėje dirbančių moterų priklausė žmogiškųjų išteklių skyriams ar dirbo su klientų aptarnavimu, o dabar vis daugiau moterų pradeda dirbti į skaičius orientuotose pozicijose, pvz., pardavimų srityje, taip pat turime vis daugiau vadovaujančias pareigas einančių moterų, puikių lyderių“, – pasakojo Anja Monrad.
Nors požiūris į moteris IT sektoriuje po truputį keičiasi į gerąją pusę, kai darbuotojas yra vertinamas pagal kompetenciją, o ne pagal lytį, šiuo metu 28 šalių komandoms vadovaujantis moteris teigia, kad kelias nebuvo lengvas: teko keisti ne tik kitų žmonių požiūrį į moteris šiame sektoriuje, bet keistis ir pačiai.
„Vienas didžiausių karjeros pradžios iššūkių buvo „susikalbėti“ su savo kolegomis, kurie iš pradžių manęs nesuprasdavo ne tik dėl stereotipinio mąstymo apie moteris IT sektoriuje, bet ir dėl to, kad pati nebuvau tradusi „rakto“ į jų mąstymo ar kalbos modelį“, – sakė pašnekovė.
A. Monrad pabrėžė paprastą, bet kartais pamirštamą dalyką, kad šiais laikais, kai ypač daug dalykų „nurašoma“ stereotipiškai, kaip niekada svarbu suprasti, kas yra tavo auditorija, ir pagal tai rinktis kalbėjimo toną ar minčių dėstymo būdą, jeigu nori būti išgirstas.
A.Monrad teko bendrauti su dominuoti mėgstančiais, tikslų mąstymą turinčiais ir geriausiai „skaičių“ kalbą suprantančiais žmonėmis. Moteris prisimena, kad apsibrėžus ir įsisąmoninus, kas yra svarbu jos tikslinei auditorijai, t. y. būti mažiau emocingai, skaičius naudoti kaip pagrindinę „kalbą“, informaciją dėstyti faktais, o ne istorijomis, bendravimas pajudėjo į priekį sparčiau.
Tai siejasi su kita moteriai svarbia tema – empatija.
„Nepaisant visuomenėje gajų stereotipų, moterys įrodė, kad yra kompetentingos įvairiose srityse, vadovaujančias pareigas IT sektoriuje gali eiti taip pat kaip ir vyrai. Tad šiais laikais reikėtų moteris mokyti ne būti lyderėmis, nes tai jos sugeba, bet mokyti visuomenę suprasti skirtumus tarp lyčių ir būti empatiškesnę. Iš empatijos trūkumo dažnai kyla daug nesusikalbėjimų, ją ugdyti naudinga ir darbuotojams, ir verslui“, – sakė A.Monrad.
Šiuo metu jos vadovaujamų 28 šalių komandų yra ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys.
Paklausta apie situaciją mūsų šalyje, „Dell“ viceprezidentė atsakė, kad vis dar yra sričių, kur turime pasitempti, pvz., darbo užmokesčio klausimu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų informacijų ir ryšių sektoriuje, kuriam priklauso ir IT sektorius, turi tendenciją didėti – nuo 27,1 proc. 2010 m. iki 29,9 proc. 2016 m.
Tačiau moteris džiaugiasi, kad, nepaisant kai kurių trūkumų, situacija Lietuvoje tendencingai gerėja. Įdarbintų moterų skaičius, anot statistikos departamento, informacijos ir ryšių sektoriuje nuo 2011 m. iki 2016 m. išaugo nuo 11 200 iki 13 900 moterų, t. y. 24 proc., o vyrų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 14 300 iki 14 800, t. y. 3,5 proc. 2016 m. iš visų informacijos ir ryšių sektoriaus darbuotojų 48,4 proc. dirbančiųjų buvo moterys.
Anot A. Monrad, daugiau moterų ateitų į IT sektorių, jeigu būtų skleidžiama daugiau žinių apie platų IT pritaikymą labai skirtingose srityse. Taip pat situaciją pagerinti galėtų dar didesnė merginų, besidominčių IT, integracija į Lietuvoje jau veikiančias iniciatyvas, pvz., „Moterys ir technologijos“ ar „Women Go Tech“. Žinoma, bendras empatijos ugdymas tarp kolegų taip pat pagerintų situaciją, tačiau tai yra kompleksinis uždavinys, skirtas ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams ar net švietimo sistemai.
