Lietuvos bankas skelbia, kad mūsų šaliai pradėjus įgyvendinti ambicingą siekį tapti finansinių technologijų (FinTech) centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione, galimybėmis gauti finansų įstaigos licenciją Lietuvoje jau susidomėjo kelios dešimtys įmonių. Nuo 2016 m. licencijos suteiktos daugiau nei 20 įmonių, dar keliolika paraiškų svarstoma.
Iniciatyva sveikintina, nes taip skatinama užsienio finansų įstaigų veiklos plėtra Lietuvoje, sudaromos sąlygos gauti pigesnes, greitesnes ir patogesnes finansines paslaugas. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė, apie kurią iki šiol niekas garsiai nekalba – galimybė laisvai naudotis FinTech bendrovių paslaugomis neretai gali lemti skolininkų piktnaudžiavimą ir tapti sąžiningų skolintųjų (kreditorių) interesų pažeidimo priežastimi.
Lietuvoje veikiantys antstoliai susiduria su sunkumais išieškodami skolas iš asmenų, kurie savo pinigines lėšas laiko sąskaitose tokių FinTech bendrovių, kurios Lietuvoje nėra registruotos, mūsų šalyje neturi filialo ar priežiūros institucijos.
Pagal galiojantį reglamentavimą antstoliams yra suteikti įgaliojimai atlikti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, areštuoti ir išieškoti pinigines lėšas tik iš Lietuvoje registruotų ir (ar) savo filialą turinčių finansų įstaigų sąskaitų.
Tuo tarpu FinTech bendrovių, kurios Lietuvoje veikia neįsteigusios filialo, kaip pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovė „Revolut Limited“, Vokietijos bankas „N26 Bank GmbH“, Izraelio investuotojų įsteigta mokėjimo platformos kūrėja „Moneta International“, sąskaitose esančios lėšos Lietuvos antstoliams yra neprieinamos.
Norėdamas nukreipti išieškojimą į užsienio bendrovių sąskaitose esančias skolininko lėšas, kreditorius privalo kreiptis į valstybės, kurioje registruota tokia bendrovė, atitinkamas institucijas, o ši procedūra yra ilga ir brangi, todėl daugumai neprieinama.
Todėl tokiais atvejais, kai skolininkas savo pinigines lėšas laiko FinTech bendrovės, kuri Lietuvoje neturi filialo, sąskaitoje, atgauti skolą gali būti neįmanoma. Skolininkas gali be jokių apribojimų disponuoti šiomis lėšomis ir metų metus vengti atsiskaitymo su kreditoriumi.
Toks reguliavimas sudaro prielaidas nevaržomai slėpti lėšas Lietuvos jurisdikcijai neprieinamoje vietoje, tokiu būdu apsunkinant skolų išieškojimo procesą ir darant neproporcingą žalą sąžiningų kreditorių interesams. Sparčiai daugėjant tokių įstaigų Lietuvoje, ilgainiui apsaugoti kreditorių interesus gali tapti dar sunkiau.
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad siekiant išvengti dvigubo licencijavimo proceso, finansų įstaigoms, kurios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje jau turi licenciją verstis finansų veikla, leidžiama teikti finansines paslaugas ir Lietuvoje, čia neįsteigiant filialo. Pakanka pranešti apie ketinimą teikti tokias paslaugas. Visgi tokios įstaigos neturi teisės Lietuvoje verstis nuolatine finansinių paslaugų teikimo veikla, o norėdamos tai daryti, privalo įsteigti filialą.
Inovacijų finansų sektoriuje skatinimas neabejotinai yra teigiamas dalykas. Sveikintinas ir mūsų šalies siekis tapti FinTech srities lydere regione. Tik turime pasirūpinti, kad finansinės paslaugos ne tik taptų pigesnės, greitesnės ir patogesnės, tačiau taip pat nebūtų sudaromos sąlygos skolininkams piktnaudžiauti.
Skolų išieškojimo procesas neabejotinai taptų kur kas paprastesnis, o kreditoriai – maksimaliai apsaugoti, jei finansinių įstaigų priežiūros institucija – Lietuvos bankas – aktyviai skatintų Lietuvoje veikiančias FinTech bendroves čia steigti savo filialus.
Marius Šlepetis yra Skolų išieškojimo ir teisinių konsultacijų bendrovės „Legal Balance“ direktorius
