„Jau dabar aišku, kad nesiskleidžianti ketvirtoji pramonės revoliucija turi didelę įtaką visam pasauliui“, - Lietuvoje vykstančiame „Metų ekonomikos forume“ kalbėjo „Google“ atstovė.
Informacija virsta pinigais
Jau žinoma apie tai, kad internetinė prekyba vis aršiau konkuruoja su tradicine, kad verslas, galintis įvaldyti internetą, turi kur kas geresnius šansus plėstis. Bet C.Atkinson teigimu, ketvirtosios pramonės revoliucijos padariniai kur kas gilesni ir svarbesni.
„Informacijos eksportas šiandien svarbesnis už prekių eksportą“, - drąsiai teigė ji.
Pasaulio Banko duomenimis, šalyse, kurios pasižymi geru priėjimu prie interneto, geriau vystoma prekyba, o verslai, kurie naudojasi internetu, turi 15 proc. didesnes galimybes išsiplėsti į tarptautines rinkas ir dėl to uždirbti dvigubai daugiau bei sukurti dvigubai daugiau darbo vietų.
„Šiandien bet kokio dydžio verslas turi puikias galimybes. Kiekvienas gali daryti tai, kas kažkada mažiesiems buvo tiesiog neįmanoma“, - sakė C.Atkinson.
Ji paminėjo ir lietuvišką pavyzdį – bendrovę „Deeper“, kuriančią sonarus žvejams. „Tai yra sėkmės istorija. Prieš 5 metus tai buvo mažytė kompanija, o šiandien jos produkcija eksportuojama į daugybę šalių, o mobilioji programėlė – populiariausia mūsų žvejybos kategorijoje“, - kalbėjo C.Atkinson.
Koks bus kitas šuolis?
Visai neseniai pasaulį apvertė internetas, atvėręs dar neregėtas galimybes ir paskatinęs naujus verslo modelius.
Viena „Google“ vadovių teigė jau matanti ir tai, kur bus kitas toks šuolis: „Neseniai matėme, kaip vyko perėjimas nuo asmeninių kompiuterių prie išmaniųjų telefonų. Kitas šuolis bus iš įprastų informacinių technologijų į dirbtinį intelektą“.
Į dirbtinį intelektą žmonės kartais reaguoja kiek nervingai – tai atrodo tarsi kažkas labai svetima, bijoma robotų. C.Atkinson teigimu, taip galvoti neverta: „Yra daugybė dalykų, kuriuos gali padaryti žmonės, o robotai – ne. Bet mašinos gali padėti žmonėms šiuos darbus atlikti geriau“
Jei tik pasirodžius „Google“ vertėjui tai dažniausiai buvo naudojamas kaip juokelis, šiandien sistema iš daugybės kalbų gali versti ne tik pavienius žodžius, bet ir ištisus sakinius. Aplinkosauga, biotechnologija, agrokultūra, aviacijos sauga – visuose dalykuose progresas dabar vykdomas pasitelkiant dirbtinį intelektą.
„Bepiločiai automobiliai kažkada skambėjo kaip visiška mokslinė fantastika, o šiandien jau niekas neabejoja, kad tai tuojau taps mūsų visų realybe“, - kalbėjo „Google“ vadovė.
Lietuvai reikia pasitempti
Atimtos darbo vietos – tai argumentas, gąsdinantis ne vieną. C.Atkinson, kalbėdama apie tai, prisiminė vieną Amerikoje atliktą tyrimą – buvo surinkta daugybė laikraščių antraščių, kurios grasino tuo, kad robotai atims darbus iš žmonių. Vienas kabliukas – šios antraštės buvo ne tik iš skirtingų metų, bet net iš skirtingų istorijos periodų.
„Visuomet kai atsiranda nauja technologija, to bijoma. Bet dažniausiai baimės nepasitvirtina“, - sakė ji.
Lietuvai, kenčiančiai nuo darbo jėgos trūkumo ir darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo, tai atvirkščiai gali būti puiki proga išplėsti produktyvumą.
„Lietuva yra puikioje vietoje tam, kad galėtų pasinaudoti šiomis naujomis technologijomis“, - kalbėjo viena „Google“ vadovių. Puiki prieiga prie interneto ir geras jo greitis yra tiesiog būtinas bet kokiai šaliai, norinčiai konkuruoti savo technologijomis.
Vis dėlto, turime ir kur tobulėti. „Tai įgūdžių klausimas. Galima diskutuoti ar reikia vaikus mokyti programavimo, nes ateityje mašinos turbūt galės programuoti pačios save, bet kažkokie skaitmeniniai įgūdžiai yra tiesiog būtini. Prieigos prie skaitmeninio pasaulio ateityje reikės ne tik verslininkams, bet ir visai vyriausybei, visai visuomenei. Šių skaitmeninių įgūdžių diegimas yra sritis, kurioje Lietuva tikrai dar turi kur patobulėti“, - konstatavo C.Atkinson.
