Benas Berkmonas karjerą pradėjo pasirinkęs kadaise nepopuliarią kelininko profesiją, kuri vis sparčiau įsuko į mokslų bei praktikos verpetą.
Jaunas vyras dabar – didžiausios Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo įmonės „Kelprojektas“ Kelių skyriaus vadovas bei Kauno technikos kolegijos dėstytojas. Įvertinęs įgytą patirtį B. Berkmonas vienareikšmiškai teigia: studentai visų pirma turėtų atlikti praktiką ir tik tuomet – pradėti mokytis.
Prieš dvidešimtmetį, baigęs 9 klases, B. Berkmonas stojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą (dabartinė Kauno technikos kolegija), kur pasirinko kelininko profesiją. Vaikinas baigė 12 kl. ir dar po metų – profesinio rengimo skyrių, kuriame įgijo kelių statytojo kvalifikaciją.
Tuomet pasirinko Kauno kolegiją ir po poros metų studijų tapo jaunesniuoju kelių inžinieriumi.
2003 m. kelininkas įsidarbino bendrovėje „Kelprojektas“ ir dar 1,5 m. mokėsi išlyginamosiose studijose. Vėliau mokslus tęsė Vilniuje, VGTU, kur mokinosi 5-erius metus, ir dar porą metų skyrė magistro studijoms.
Pusę gyvenimo trukę mokslai nenuėjo veltui: nuo darbo „Kelprojekte“ pradžios jaunas vyras spėjo prisidėti prie daugelio didelio masto projektų – Jakų žiedinės sankryžos rekonstravimo projekto; magistralinio kelio A7 Marijampolė-Vilkaviškis–Kybartai keleto ruožų rekonstrukcijos projektų, Vilniaus pietinio aplinkkelio specialiojo plano darbų ir kt.
„Neretai apie mažiau populiarias specialybes turime tik paviršutinišką supratimą. Mano galva, daugelis jaunų žmonių būsimą profesiją renkasi atsižvelgdami į reklamą, draugus. Studentas privalo turėti didesnį, platesnį pasirinkimą jau nuo pat pradžių, nes neteisingai pasirinkus ir, juolab, įgijus specialybę „kaip visų“, viskas gali baigtis nemėgstamu darbu, besitęsiančiu visą gyvenimą“, – įsitikinęs B. Berkmonas.
Nuo A iki Z – toje pačioje bendrovėje
Bendrovėje „Kelprojektas“ vaikinas įsidarbino kaip Kelių skyriaus technikas; teko dirbti ir inžinieriumi, projektų dalies vadovu, projektų vadovu. Iššūkiai kiekviename etape buvo skirtingi: iš pradžių tekdavo susidurti su kasdieniais projektavimo darbais, sprendimų ieškojimu, braižymu, skaičiavimu, rūpintis leidimais, dalyvauti projektų įgyvendinimo procesuose.
„Būdamas projektų vadovu prisidėdavau prie objektų administravimo, o kaip skyriaus vadovas susiduriu su darbų organizavimu ir paties skyriaus valdymo iššūkiais. Pastaruoju metu didžiausi iššūkiai – resursų, objektų paskirstymas projektų vadovams, už kuriuos esu atsakingas; personalo stebėjimas ir planavimas į ateitį, atsižvelgiant į būsimus projektus“, – pasakojo B. Berkmonas.
Todėl, pasak Kauno technologijų kolegijos dėstytojo, prieš stojant į aukštojo mokslo įstaigą, patartina turėti praktikos, būti žengus pažintinį žingsnį.
Praktikos svarba
„Darbas ir studijos vienu metu mane augino: turėdamas darbinės praktikos, studijuodamas jau žinojau įvairias detales. Tad mokslo ir praktikos partnerystė yra sveikintina, juolab, kad kelininko specialybėje praktika yra lengvai pasiekiama.
Štai 2010 m., kaip Kauno kolegijos dėstytojas, stažavausi viename Danijos koledže: man ten didžiausią įspūdį paliko studentų amžius – kur kas didesnis nei įprasta. Vadinasi, dauguma studentų stoja tiksliai žinodami, ko nori, būdami motyvuoti, turėdami tikslą.
Labai svarbu, kad jauni žmonės žinotų, kur stoja, ir turėtų supratimą, kuo nori būti“, – sakė B. Berkmonas. Jo nuomone, dauguma aukštojo mokslo įstaigų bando prisivioloti studentus dėl jų turimo krepšelio, o ne vedinos tikslo, kad specialybę studentai nuoširdžiai pamėgtų.
B. Berkmonui antrino ir Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius, teigdamas, jog „Lietuvos kelių“ asociacijos tikslas – suvienyti kuo daugiau aukštojo mokslo įstaigų, kuriuose besimokantiems studentams būtų suteikiama galimybė atlikti praktiką šalies keliuose.
„Lietuvos kelių“ asociacijai šiuo metu priklauso Kauno technikos kolegija (KTK), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kelių katedra, Panevėžio kolegija. Artimiausiu metu priimta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Iš visų mokslo įstaigų studentai siunčiami į praktikas įmonėse. „Tai leidžia lengviau nuspręsti, ar jiems įdomu, ar tikrai įstojo ten, kur norėjo“, – teigė R. Gradauskas.
Svarbiausia – gera savijauta
Apie kelininko darbą svajojantiems abiturientams B. Berkmonas pataria išbandyti save įvairiose profesijos atšakose: projektavimo, priežiūros, darbų vykdymo... Nevertinti, kur daugiau mokama, bet kliautis nuojauta: ar darbas tinka, patinka ir ar pavyksta įsivaizduoti save tebedirbantį toje pačioje vietoje praėjus dvidešimtmečiui.
„Rinktis specialybę patarčiau ne pagal skaičius, o pagal širdį, nes pinigus galima uždirbti įvairiomis formomis. Tačiau jausmas, uždirbant pragyvenimui, yra pats svarbiausias“, – neabejojo Kelių skyriaus vadovas.
