Prie Latvijos sienos priglūdęs, Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras rudenį sutiks neįprastai. Jame rengiamasi išskirtiniam koncertui – muzikanto, kurio požiūris į gyvenseną bei mitybą sutampa su dvare puoselėjamomis nuostatomis.
Surengs išskirtinį koncertą
Atlikėjui, grupės „Foje“ įkūrėjui A.Mamontovui rugpjūčio 23-iąją sukako 50 metų. Tačiau gimtadienio šventės jio muzikos gerbėjams dar teks palaukti. Metų pabaigoje, gruodžio 17-ąją, sostinės „Siemens“ arenoje jis surengs išskirtinį koncertą, kuriame skambės įsimintiniausios per grupės „Foje“ gyvavimą sukurtos dainos.
Ir iki tol jis tik vieną kartą užlips į sceną. Maždaug po poros savaičių, rugsėjo 3-iąją, jo dainų bus galima pasiklausyti neįprastoje aplinkoje – Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare.
Tad pokalbis su vienu garsiausių šalies muzikantų – apie gero koncerto sampratą, kūrybą, kultūros bei sveikos gyvensenos svarbą.
– Kaip jūs, koncertuojantis ir didžiosiose arenose, ir kamerinėse salėse, jaučiatės grodamas gamtoje – po atviru dangumi rengiamuose festivaliuose ar asmeniniuose koncertuose?
– Labai gerai. Nes galimybė groti gamtoje, kokioje nors gražioje vietoje – ir muzikantams, ir žiūrovams visada sukuria ypatingą nuotaiką. Koncertui aplinka prideda papildomos vertės. Ji daro teigiamą įtaką bendram nusiteikimui.
– Kokiose neįprasčiausiose vietose yra tekę koncertuoti tiek vienam, tiek kartu su „Foje“?
– Koncertuoju jau daugiau nei 30 metų. Pirmieji koncertai vyko mokykloje, vėliau – studentų šventėse, festivaliuose, įvairiuose klubuose.
Vienas įsimintiniausių koncertų įvyko filmuojant filmą „Kažkas atsitiko“, kai į Vilniaus Kalnų parką neplanuotai susirinko tūkstantinė minia. Tai, ko gero, buvo pirmasis tokio masto koncertas šalyje.
Taip pat visam laikui įsiminė Nepriklausomybės judėjimą palaikiusio festivalio „Roko Maršas“ koncertai 1989-aisiais – įspūdingi Vingio parke vykę renginiai, kuriuose teko groti ir su „Foje“, ir kaip solo atlikėjui.
– Ar yra toks koncertas, kurį atsiminęs norėtumėte sugrįžti ir pakartoti? Kodėl?
– Išleidę albumą „Kai perplauksi upę“ su „Foje“ surengėme turą per Lietuvą. Vienas iš koncertų 1995 m. vyko Vilniaus Vingio parke. Tai buvo geriausias grupės koncertas su „Kai perplauksi upę“ programa, į kurį norėtųsi sugrįžti.
Gerai savijautai scenoje paprastai įtaką daro daugybė veiksnių: tai, kaip reaguoja žiūrovai, kokį kontaktą su jais pavyksta užmegzti. Tuomet, kai visa tai tampa visuma, apima ypatingai geras jausmas – štai toks koncertas laikomas pasisekusiu.
– Kaip manot, kada žmogus tampa suaugusiu? Ar penkiasdešimtmetis suteikia pilnatvės pojūtį? O gal tam tikra vidinės ramybės būsena niekad nėra pasiekiama?
– Kol esi jaunas, dar laukia daugybė „pirmų kartų“. Ko gero, ir senatvėje, kai daug kas išblėsta iš atminties, viskas vėl atgauna „pirmą kartą“ pojūtį, ir tai, tikėtina, savotiškai sugrąžiną į jaunystę.
Visgi pasakyti, kas tas suaugęs žmogus, yra labai sunku. Tai asmuo, suvokiantis, kad yra atsakingas už savo sprendimus, už savo poelgius. Suaugęs yra tas, kuris jaučia atsakomybę už savo pasirinkimus ir ją prisiima.
Pilnatvė bei ramybė yra tik akimirkos jausmai – mes niekada nebūname vienoje, pastovioje būsenoje. Žmogus, kaip ir mėnulis su fazėmis: vieną dieną vienoks, kitą – kitoks: laikui bėgant svarbą įgauna skirtingi dalykai. Tame slypi gyvenimo grožis – niekada nebūna taip pat, kaip buvo anksčiau. Turi priimti tai, kas nauja, paleisti tai, kas sena. Kitimas, judesys – tai ir yra gyvenimas.
Kartais žinai, kuo baigsis vienas ar kitas bandymas – ar verta kažko imtis, ar ne. Metams bėgant supranti, jog apie tam tikrus dalykus galima diskutuoti, o apie tam tikrus neverta, kad negaištumei laiko.
– Jūs jau seniai negeriate alkoholio. Kada ateina suvokimas, jog to nereikia? Daugumai atrodo, jog kūryba neįmanoma be svaiginimosi... Kas jus įkvepia kūrybai?
– Gerti alkoholį ir bohemiškai gyventi pradėjau sulaukęs dvidešmtmečio. Tačiau man neatsirado nei poreikio, nei įpročio, nei suvokimo, kad svaigintis tam, jog pralinksmėtum – būtina. To tiesiog nereikėjo. Man alkoholis niekada nebuvo svarbus ar būtinas. Man atrodo, kad apskritai kūryba būnant apsvaigus yra žmogaus pasiteisinimas prieš save patį. Savo geriausius hitus sukūriau būdamas blaivus.
Bet kokiai kūrybai įkvepia įspūdžiai, kuriuos patiri. Įspūdžiai kaupiasi viduje iki prisipildo – tuomet norisi pasidalinti šiuo jausmu, todėl vieni paišo, kiti šoka, kuria filmus ar spektaklius, dar kiti rašo dainas...
– Ar jūsų gyvensena siejasi su sveikatai naudingais produktais? Ką darote vardan geros savijautos?
– Sveikai maitinuosi kokius 23 metus. Esu vegetaras, siekiantis būti veganu.
Man svarbus ir sportas, todėl kasdien atlieku apie 50 min. trukmės judesio treniruotę. Manau, kad žmogui svarbus yra fizinis aktyvumas, kaip ir tai, kuo maitinamasi.
Tai, ką „įdedame“ į savo kūną, pamažu tuo ir tampame: ką valgome, tuo ir esame bei atitinkamai jaučiamės, pavyzdžiui, jei valgome sunkų maistą, jaučiamės apsunkę.
Pagal Ajurveda – senovės Indijos mediciną – yra trys priežastys, iš kurių kyla visi negalavimai bei ligos. Tai – mityba, higiena ir psichinė būsena. Jei šiais trim dalykas rūpinamasi, tuomet galima išvengti daugelio nemalonumų.
– Atrodytų, kad sveikatos puoselėjimas – sportas, specifinė mityba – po truputį tampa madinga tendencija įvairaus amžiaus grupėse. Kokia jūsų nuomonė?
– Net jeigu sveikatos puoselėjimas yra mada, tai – geras pradinis impulsas, kuriuo verta sekti. Visame pasaulyje ne vienerius metus vilnija sveiko gyvenimo būdo bangos. Netgi JAV, kur ilgai vyravo greitojo maisto kultas, žmonės suskato mankštintius, bėgioti ir pirkti kuo natūralesnius maisto produktus.
Tokią galimybę mes taip pat turime: žmonės pradėjo galvoti, kaip jie jaučiasi ir ką turėtų padaryti, kad jaustųsi geriau. Juoba kad pabandžius sveikai gyventi, prie žalingų įpročių nebegrįžtama. Tai – labai gera tendencija.
– Neretai jauni žmonės renkasi gyvenimą mieste ne dėl darbo vietų, bet dėl kultūros kaimo vietovėse trūkumo. Kaip vertinate dabartinę situaciją kaimuose? Ko reikėtų, kad ji pasikeistų?
– Kadangi negyvenu kaime, negaliu pasakyti. Tačiau žmogaus gyvenime kultūra būti privalo – antraip tebus egzistavimas.
Jei žmogaus kasdienybę sudaro darbas, valgis ir miegas, jei nėra jokių koncertų, teatro ar parodų, toks gyvenimas nėra visavertis.
Manau, kad žmonės iš dalies iš kaimo į miestą patraukia dėl kultūrinių pramogų stygiaus. Todėl kuo daugiau renginių vyksta kaime, kuo daugiau kultūrinio vyksmo, tuo labiau tai gali paskatinti likti.
– Kokios priežastys lėmė, jog sutikote koncertuoti Ilzenbergo dvare, kuriame puoselėjama ekologinė žemdirbystė bei gaminami ekologiški produktai?
– Visada intuityviai jaučiu, ar toji vieta, į kurią esu kviečiamas groti, galėtų būti gero koncerto vieta. Kadangi šių metų pabaigoje rengiu didelį koncertą „Siemens“ arenoje, daugiau Lietuvoje praktiškai niekur nekoncertuoju, o pagroti šalies žmonėms visuomet norisi. Todėl koncertas Ilzenbergo dvare bus išskirtinis.
Andriaus Mamontovo koncertas Ilzenbergo dvare vyks rugsėjo 3 d., sekmadienį, 18 val. Bilietus platina tiketa.lt. Daugiau informacijos apie koncerto dieną vyksiančius renginius ir pramogas rasite Ilzenbergo dvaro „Facebook“ paskyroje. Kviečiame rudens pradžią sutikti kultūringai!
