Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc. Jei užimtų – ekonominę vertę kuriančių – gyventojų mažės ir toliau, apie tvarų ir ilgalaikį ekonomikos vystymąsi svajoti bus vis sunkiau.
Karšta darbo rinka skatina atlyginimų ir kainų augimą. Mažėjant nedarbo lygiui, darbdaviai, samdantys naujus darbuotojus, turi vis mažiau iš ko rinktis. Todėl norint pritraukti patrauklius įgūdžius turinčius darbuotojus tenka mokėti vis didesnius atlyginimus.
Mažėjant nedarbui ir augant atlyginimams galime tikėtis, jog vartotojų nuotaikos artimuoju laikotarpiu išliks teigiamos.
Vis dėlto, kaistanti darbo rinka toliau suka atlyginimų ir kainų spiralę: kylančius darbo jėgos kaštus įmonės perkelia klientams, didindamos galutinių prekių ir paslaugų kainas. Tokia tendencija jau kurį laiką dominuoja paslaugų sektoriuje, kur metinis kainų augimas viršija 5 proc.
Nors mažėjantis nedarbas ir atlyginimų augimo potencialas iš pirmo žvilgsnio nuteikia optimistiškai, besitraukiantis užimtų gyventojų skaičius kelia nerimą. Emigracija ir prastos demografinės tendencijos jau reiškiasi mažėjant užimtų – dirbančių, vartojančių ir ekonominę vertę kuriančių gyventojų skaičiui.
Pastaraisiais metais vidaus vartojimas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis. Kai dirbančių gyventojų mažėja, sunku tikėtis spartesnio vartojimo ir vidaus ekonomikos augimo ilgesniame laikotarpyje.
Tuo pačiu, prasta demografinė padėtis prisideda ir prie kaistančios darbo rinkos – mažėjant gyventojų skaičiui, krenta nedarbo lygis, o verslo įmonės turi kovoti dėl likusių kvalifikuotų darbuotojų, keldamos atlyginimus.
Norint užtikrinti Lietuvos ekonomikos tvarumą, reikia imtis veiksmų. Atsakymas į klausimą, kaip mažinti emigraciją ir auginti Lietuvos populiaciją, tikėtina, nuspręs šalies ekonomikos ateitį.
Norint išsaugoti Lietuvos populiaciją reikia gerinti sąlygas vidurinei klasei. Tai galima būtų pasiekti darbo apmokestinimo mažinimu, mokestinėmis lengvatomis naujam verslui ir didinant galimybes susitaupyti senatvei.
Norint pažaboti gyventojų nepasitenkinimą skatinantį kainų augimą, reikia auginti produktyvumą, skatinant verslą investuoti į naujus, efektyvesnius gamybos procesus ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Kai vidutinis Lietuvos darbuotojas aukštesne kvalifikacija ir naujesnėmis technologijomis sukurs daugiau pridėtinės vertės – įmonėms nebebus reikalo perkelti aukštesnius darbo kaštus didinant prekių ir paslaugų kainas. Reikia tikėtis, kad sugebėsime laiku įdiegti struktūrines reformas, skatinančias tvarų ekonominį vystymąsi ir suprasime, kad geriau gyventi galime tik patys augindami savo sukuriamą ekonominę vertę. Kitu atveju demografinių problemų pasekmės taps vis ryškesnės.
Povilas Stankevičius yra Ekonominių tyrimų departamento | DNB Rinkų tarnybos analitikas
