Idėjos svarbesnės už biudžetą
Kaip pasakoja verslą ir eksportą Lietuvoje skatinančios Všį „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas, bet kuris asmuo, nusprendęs turėti savo kirpyklą, kavinę ar vystyti kitą smulkųjį verslą, privalo sau atsakyti į keletą svarbių klausimų.
„Vienas iš pagrindinių klausimų – kuo aš būsiu išskirtinis ir koks bus mano konkurencinis pranašumas? Tai gali būti ir kaina, ir paslaugos ar prekės, kurių niekur kitur nėra, išskirtinumas, ir klientų aptarnavimas. Reikia nepabijoti būti kūrybingiems ir netradiciškiems. Kartais netradicinis požiūris į tradicinį verslą, pavyzdžiui, kepyklėlę, parduotuvę ar autoservisą, gali atnešti didelės sėkmės, nepaisant didelės konkurencijos toje verslo nišoje”, – patarimais dalijasi G. Morkūnas.
„Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros departamento direktorius Aivaras Janušauskas pritaria, kad dažnai versle išradingumas iš tiesų būna svarbesnis už didelį biudžetą.
„Eksperimentuoti ir būti inovatyviam smulkiajame versle itin svarbu. Juk jis dažnai už vietą rinkoje konkuruoja su didesnius finansinius pajėgumus turinčiomis stambiomis įmonėmis, tad išradingi sprendimai nedidelių įmonių savininkams padeda ne tik išlikti, bet ir stiprėti bei plėstis“, – sako „Swedbank“ ekspertas.
Socialiniai tinklai: efektyvu, bet tinka ne visiems
A.Janušauskas primena, kad šalia originalių idėjų prie smulkiojo verslo klestėjimo gali prisidėti ir aktyvi raiška socialiniuose tinkluose.
„Socialiniai tinklai verslui gali tapti geru ne tik žinomumo didinimo, bet ir bendravimo su klientais įrankiu. Tačiau norint gauti norimą rezultatą, darbui su socialiniais tinklais reikalingi atitinkami įgūdžiai bei laikas. Tiesa, nereikia pamiršti ir to, kad aktyvi veikla „Facebook“ ar „Instagram“ tinkama ne kiekvienam verslui. Gali būti, kad pagrindiniai įmonės klientai socialiniais tinklais tiesiog nesinaudoja ir juos reikia bandyti pasiekti kitomis priemonėmis“, – sako „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros departamento direktorius.
„Versli Lietuva“ ekspertas pritaria, kad reikia įvertinti, ką klientai skaito, kokiais būdais gauna informaciją, ir kaip tikslingiausia juos pasiekti. Pavyzdžiui, jei norima pasiekti senjorų amžiaus grupę, socialiniai tinklai tikrai negalės būti pagrindiniu komunikavimo kanalu.
Koją pakišti gali ir nepasitikėjimas kitais
Atsakęs į klausimus apie stipriąsias puses bei įvertinęs komunikacijos būdus, smulkusis verslas dar nėra apsaugotas nuo klaidų savo veikloje. Nors iš klaidų ir mokomasi, tačiau kai kurios jų įmonei gali atnešti rimtų nuostolių.
„Įmonei yra būtina laikytis finansinės disciplinos. Verslo planas yra ir finansinis planas, kuriame įvertintos būtinos investicijos veiklai, investicijos į rinką, planuojamos pajamos ir panašūs veiksniai. Reikia suprasti, kad „greitas“ verslas nėra tvarus ir ilgalaikis. Todėl reikia nusiteikti ilgam darbui, kuris pelną gali pradėti generuoti tik ilguoju laikotarpiu”, – aiškina „Versli Lietuva“ atstovas G. Morkūnas.
Kita dažna smulkiojo verslo klaida, anot G. Morkūno, yra susijusi su įmonės vadovo, kuris kartu yra ir savininkas, vaidmeniu.
„Jis turi ne tik darbuotis pats, bet ir deleguoti darbus. Pradžioje, kol verslo apimtys nedidelės, savininkas tarsi spėja ir pajėgia viską atlikti vienas: būti ir direktoriumi, ir sandėlininku. Tačiau verslui augant, savininkas gali pradėti trukdyti verslo plėtrai, nes nemokėdamas deleguoti darbų ir pasitikėti kitais jis stabdo sprendimų priėmimą”, – pasakoja „Versli Lietuva“ ekspertas.
Visus darbus besistengiantis atlikti pats įmonės savininkas mažina ir kūrybiškų sprendimų įmonėje tikimybę.
„Neįsiklausius į kitų žmonių pasiūlymus verslą gali ištikti šviežių idėjų stygius. Įmonės savininko požiūris nėra vienintelis teisingas, ir likę įmonės darbuotojai taip pat gali duoti naudingų pastebėjimų, kaip tobulinti tam tikrus veiklos procesus ar spręsti iškilusias problemas“, – teigia „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros departamento direktorius A. Janušauskas.
„Swedbank“ atstovas pabrėžia, kad žmonės yra bene didžiausias bet kurio verslo turtas, todėl joks augimas ir klestėjimas nėra įmanomas be investicijų į juos. A. Janušauskui antrina ir „Versli Lietuva“ atstovas, priminęs, jog „skaičius daro žmonės“.
„Žmonės gali arba padėti verslui augti, arba būti verslo stabdžiu. Motyvacinės priemonės smulkiajame versle neatsiranda iš karto, bet geras žodis, pagyrimas, pagarba ir vertinimas nieko nekainuoja. Tai kuria palankią aplinką, tokią darbo vietą, kur norisi dirbti ir padaryti daugiau nei tikimasi”, – patikina G. Morkūnas.
