MOSTA analitiko Gintauto Jakšto teigimu, moksleivių nuomonės tyrimai atskleidžia, jog vos pusei moksleivių pakanka informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas. „Galimybę įsidarbinti moksleiviai įvardina kaip vieną svarbiausių motyvų renkantis studijas, tačiau dažnai jų nepasiekia statistinė informacija kiek uždirba vienos ar kitos studijų krypties absolventai, kokia jų dalis neranda darbo. Todėl abiturientai dažnai vadovaujamasi iš artimųjų, draugų girdimomis sėkmės ar nesėkmės istorijomis, kurios dažnai neatspindi bendros situacijos, o yra tik vienkartiniai atvejai“, – teigia analitikas.
Geriausiųjų dešimtuke ir skandinavų bei vokiečių filologija
MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, jog jau kitais metais po universitetinių bakalauro studijų baigimo didesnį nei 1000 eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą gauna net penkių universitetinių krypčių absolventai: programų sistemų (1321 Eur), skandinavų filologijos (1139 Eur), informacijos sistemų (1103 Eur), aeronautikos inžinerijos (1055 Eur) ir informatikos (1050 Eur). Antrajame daugiausiai uždirbančių penketuke rikiuojasi: slauga (883 Eur), vokiečių filologija (872 Eur), statistika (872 Eur), mechanikos inžinerija (857 Eur) ir jūrų inžinerija (848 Eur). Programų sistemų, informatikos, aeronautikos inžinerijos, skandinavų filologijos,
informacijos sistemų, statistikos ir mechanikos inžinerijos absolventų vidutiniai atlyginimai išlieka aukščiausi tarp kitų tais metais baigusių universitetus ir praėjus penkiems metams nuo studijų baigimo.
„Apie informatikos ir inžinerijos specialistų poreikį verslo atstovai kalba jau ne vienerius metus, tai patvirtina ir vidutiniai absolventų atlyginimai. Iš dešimties krypčių, kurių absolventai uždirba daugiausiai, po tris kryptis priklauso informatikos ir inžinerijos mokslams. Tačiau yra ir staigmenų. Atlyginimų palyginimas rodo, kad darbo rinkoje itin konkurencingi ir vokiečių bei skandinavų kalbų specialistai“, – sako G. Jakštas.
Kolegijose situacija panaši – didžiausius atlyginimus gauna baigę inžinerijos mokslus. Lyginant 2015 m. kolegijas baigusių absolventų vidutinius atlyginimus 2016 m., matyti, jog didžiausius atlyginimus gauna: jūrų inžinerijos (827 Eur), farmacijos (821 Eur), informatikos (779 Eur), slaugos (774 Eur), mechanikos inžinerijos (744 Eur), elektronikos ir elektros inžinerijos (717 Eur), statybos inžinerijos (713 Eur), chemijos ir procesų inžinerijos (692 Eur), programų sistemų (687 Eur) ir jūrų technologijų (685 Eur) absolventai.
„Informacinių technologijų specialistų trūkumas jaučiamas metai iš metų ir jau nieko nestebina, kai tarptautinėse bendrovėse įsidarbina ir didesnį nei vidutinį atlyginimą gauna pirmųjų kursų informacinių technologijų studentai. Tačiau šalia šio sektoriaus auga dar du gigantai: elektronikos bei orlaivių remonto ir techninės priežiūros. Po 3-4 metų, kai studijas baigs dabartiniai abiturientai, šie sektoriai bus vieni pagrindinių talentų ieškotojų Lietuvoje“, – teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Be to, Lietuvoje sparčiai plečiasi ir paslaugų centrų klasteris – jame didėja ne tik darbuotojų skaičius, bet ir atliekamų funkcijų kiekis. Paslaugų centruose Vilniuje ir Kaune atliekamos informacinių technologijų, inžinerinės, finansinės apskaitos, teisinės, pirkimų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir daugybė kitų funkcijų. Didžiausia problema, susijusi su šių sričių profesionalais ta, kad į šalį ateinantys paslaugų centrai nori teikti paslaugas ne tik anglų, bet ir Šiaurės šalių kalbomis, o šių kalbų mokymo svarba kol kas Lietuvoje nėra tinkamai įvertinta. Dėl to užsienio bendrovės užtrunka bent pusmetį, kad pasiruoštų sau reikalingus specialistus. Tad norintys gauti konkurencingą atlyginimą socialinių mokslų studentai turėtų mokytis ir Šiaurės šalių kalbų – danų, švedų, norvegų ir suomių.
Kam sekasi prasčiausiai?
Karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia ir kryptis, kurių absolventai yra mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Tarp 10-ies universitetinių studijų krypčių, kurių absolventai uždirba prasčiausiai, net keturios menų kryptys: dailė (357 Eur), teatras ir kinas (426 Eur), fotografija ir medijos (431 Eur), menotyra (459 Eur). Taip pat į dešimtuką patenka rusų filologijos (398 Eur), genetikos (414 Eur), filologijos (453), archeologijos (458 Eur) ir edukologijos (461 Eur) studijos.
Tarp kolegijose vykdomų studijų mažiausius atlyginimus gauna šių studijų krypčių absolventai: dailės (395 Eur), medicinos ir sveikatos (406 Eur), vertimo (415 Eur), visuomenės sveikatos (430 Eur), žemės ūkio ir veterinarijos (442 Eur), inžinerijos (448 Eur), žemės ūkio mokslų (450 Eur), maisto studijų (451 Eur) reabilitacijos (466 Eur) ir informacijos paslaugų (470 Eur).
„Vis dėlto reikia pastebėti, kad su meno krypčių absolventais situacija yra išskirtinė. Jie dažnai dirba pagal individualią veiklą, o dirbantys samdomą darbą užsiima ir papildoma individualia veikla, tad tikėtina, kad realios jų pajamos yra didesnės“, – sako G. Jakštas.
Populiariausiu pasirinkimu stojant išlieka socialiniai mokslai
Analizuojant praėjusių metų stojimo duomenis matyti, kad susidomėjimas skirtingomis studijų sritimis tampa tolygesnis – nors didžioji dalis stojančiųjų ir renkasi socialinius mokslus, tačiau galima pastebėti, jog per praėjusius penkerius metus besirenkančių šią sritį sumažėjo 36 proc. Tuo tarpu 2012-2016 m. abiturientų besirenkančių fizinius mokslus skaičius išaugo 26 proc., praėjusiais metais fiziniai mokslai buvo vienintelė sritis, kurioje mažėjant bendram priimamų studentų skaičių, matomas augimas. Taip pat auga ir susidomėjimas informatikos studijomis. 2016 m., vertinant abiturientų pirmuosius prioritetus, informatikos inžinerija užėmė 5 vietą iš 110 krypčių, programų sistemos – 11. Nemažesnis susidomėjimas ir inžinerinėmis studijoms: elektronikos ir elektros inžinerija – 8, sausumos transporto inžinerija – 9, statybos inžinerija – 12.
MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis leidžia palyginti aukštųjų mokyklų absolventų atlyginimus (prieš mokesčius) pagal studijų kryptis, baigimo metus (2012-2016 m.) ir studijų institucijos tipą. Duomenys pateikti toms studijų kryptims, kurių absolventų skaičius ne mažesnis nei 10. Atliekant skaičiavimus remtasi Švietimo informacinių technologijų centro bei „Sodra“ duomenimis.
