Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje nutiesta šimtai kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pagal ilgalaikę perspektyvą tinklai buvo klojami ten, kur gyventojų skaičius kaimuose ar miesteliuose – didesnis nei 2 tūkst. žmonių. Siekiama, kad iki 2020 m. prie vandentiekio bei nuotekų tinklų butų prisijungę ne mažiau nei 98 proc. šalies namų ūkių, tačiau šiems planams įgyvendinti reikalingos ir gyventojų pastangos.
Dabar centralizuotai tiekiamas vanduo pasiekia kone visus didžiųjų miestų ir jų priemiesčių būstus, tačiau prisijungimą atideda patys gyventojai. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, galima įžvelgti keletą tendencijų: dalis gyventojų laukia tinklų nutiesimo, kiti – net ir esant naujai infrastruktūrai, ja naudotis neskuba. Tai sakytina apie didžiųjų miestų priemiestines zonas, kaimus.
Jungiasi ne visi
Štai Šiauliuose centralizuotai teikiamos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugos pasiekia 98-99 proc. gyventojų. Vien per 2009-2015 m. laikotarpį Šiauliuose ir jų rajono Ginkūnų gyvenvietėje, 3677 namų ūkiams buvo sudarytos sąlygos prisijungti prie centralizuoto vandentiekio, o 4128 namų ūkiams – prie nuotekų tvarkymo sistemos.
Tačiau, nors tokia galimybė yra sudaryta, iš minėtųjų namų ūkių prie centralizuotos sistemos prisijungė atitinkamai 67 ir 82 proc. individualių būstų savininkų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Alytaus mieste per 2007–2013 m. laikotarpį buvo nutiesta 89 km centralizuotų vandentvarkos tinklų, prie kurių gali prisijungti 2530 gyventojų, tačiau 240 to dar nėra padarę.
„Paklojus tinklus kaimo ar priemiestinėse vietovėse iš pradžių matomas pagyvėjimas, gyventojų noras prisijungti prie naujai įrengtos infrastruktūros. Tačiau pastebime, kad tam tikras skaičius žmonių dėl prisijungimo nesikreipia, – sakė B. Miežutavičius. – O savarankiškai tvarkomos nuotekos neretai teršia aplinką, neatitikdamos Europos Komisijos keliamų reikalavimų.“
Problemos su finansais
Už Europos Sąjungos lėšas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas įrengiami prie sklypo ribos – tuomet prie sistemos gyventojai turi prisijungti patys.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai atsisako jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, yra prasta ekonominė padėtis: prisijungimui reikalinga vienkartinė investicija ir kas mėnesį mokami mokesčiai už sunaudotą ar surenkamą vandens bei nuotekų kiekį“, – teigė „Kretingos vandenų“ projektų vadovė Veronika Alšauskaitė.
Vidutiniškai prisijungti prie vandentiekio įvado ir nuotekų išvado kainuoja apie 1000 eurų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai gyvenamieji namai nutolę nuo gatvių su prisijungimo atšakomis arba tenka ardyti sklype šiuolaikiškai sutvarkytą gerbūvį – tokiais atvejais kaina gali išaugti.
Trūksta informacijos
V. Alšauskaitės teigimu, mažesnių vietovių gyventojams trūksta socialinio švietimo apie netinkamai tvarkomas buitines nuotekas ir jų žalą. „Esame matę, kaip asmuo vos ne nuotekomis laisto daržą: taip kenkia ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Senoliai įsitikinę, kad jei 50 metų niekas nereikalavo tvarkyti buitinių nuotekų, jie neprivalo to daryti ir dabar. Tačiau tokiu būdu teršiami požeminiai vandenys, kuriuos vėliau patys vartojame. Panaši situacija kadaise buvo ir su saugos diržais automobiliuose – iki socialinių reklamų pasirodymo sąžiningai segtis nebuvo įprasta“, – prisiminė V. Alšauskaitė.
Projektų vadovės teigimu, įgyvendinant europinius projektus nebuvo pagalvota apie tam tikrus teisės aktus, kurie įpareigotų prisijungti prie naujai paklotų centralizuotų tinklų.
„Mes galime tik šviesti, kalbinti žmones, perspėti apie taršą, tačiau problema išlieka. Žmogaus sklypas – tai privati valda, todėl siekiant įgyvendinti europinių projektų stebėsenos rodiklius, nėra jokio teisinio pagrindo gyventojus priversti patiems prisijungti prie naujai paklotų centralizuotų tinklų arba tai priverstinai atlikti vandentvarkos įmonėms“, – sakė „Kretingos vandenų“ atstovė.
Reikalavimai griežtės
Remiantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ nuostatomis, gyventojai, kuriems iki sklypo ribos yra nutiestas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, privalo per 12 mėnesių prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, jei nėra kokių teisės aktais leidžiamų išimčių.
Pasak B. Miežutavičiaus, biurokratinių formalumų prisijungti prie tinklų nėra. Priešingai – vandentvarkos įmonės darbuotojai teikia išsamią informaciją apie siūlomas paslaugas, prisijungimo galimybes, supažindina gyventojus su prisijungimo prie centralizuotų tinklų tvarka, sutvarko dokumentus tinklų pridavimui, sudaro sutartis.
Siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio, prisijungimas ilgainiui taps privalomas. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, 100 proc. gyventojų turi naudotis sukurta infrastruktūra, nes tik tokiu būdu užtikrinamas tinkamas nuotekų valymas. Aplinkos ministerija ketina šią prievolę dar griežčiau apibrėžti teisės aktuose.
Vasara – intensyviausias tinklų tiesimo metas
„Techninių sąlygų projektuoti tinklus prašoma kovą, balandį, statybos įsibėgėja iki vasaros vidurio. Vandentvarkos įmonėms nutiestus tinklus būna priduoti iki vasaros pabaigos, o patogumais pradedama naudotis jau nuo rudens. Priklausomai nuo oro sąlygų, šie procesai kartais paspartėja. Tai pastebėta praėjusiais metais ir šiemet, kai šalyje kiek nusistovėję karščiai“, – paklaustas apie naujų tinklų tiesimo ypatumus sakė LVTA vadovas.
