Tačiau tokios prognozės neparodo gausėjančių krizės ženklų, kuriuos perskaičius reikia reaguoti ir ruoštis iššūkiams nedelsiant, teigia DNB analitikai Indrė Genytė-Pikčienė ir Povilas Stankevičius.
Išbandymai ateityje
DNB analitikai vienu balsu tvirtina, kad nors ekonomika šiais metais gerės ir, kaip prognozuota pernai rudenį, šalies BVP sieks 3,5 proc., ilsėtis nevalia – dabar pats laikas aktyviai imtis akivaizdžių struktūrinių problemų, kurios stabdo ūkio plėtrą ir mažina Lietuvos konkurencingumą.
2008-aisiais Lietuvą užklupusi ekonominė krizė šaliai buvo tarsi šaltas dušas, kuris privertė susiveržti diržus.
„Tada būtent eksportas buvo tas lokomotyvas, kuris ištempė mus iš krizės. 2009 krizė tebuvo trumpalaikis slystelėjimas, o tada eksportas šovė į viršų ir ištempė Lietuvą“, - prisimindama praeities ekonominius įvykius sakė I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, pasak specialistės, Lietuva šiuo metu jau yra išaugusi kūdikio marškinėlius.
„Šalis išaugusi iš kūdikystės amžiaus. Anksčiau ekonomiką auginę veiksniai daugiau nebeveikia. Mums reikia naujų orientyrų – reikia nusiimti masinės darbo jėgos etiketę ir rinktis kitą augimo modelį – sutelkti dėmesį į nišinę gamybą.
Tad mūsų laukia rimti išbandymai ateityje“, - teigė specialistė. Jos nuomone, dabar labai svarbu didinti eksportą.
„Nuo to, kaip seksis mūsų eksportuotojams konkuruoti tarptautinėje arenoje, priklausys ir tai, kaip mums seksis ateityje“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.
Bus krizė ar nebus?
Pasak P.Stankevičiaus, nė neverta ginčytis dėl to, kad išorės ekonominė aplinka Lietuvai yra itin svarbi.
„Mes glaudžiai susiję su tuo, kad vyksta Europos Sąjungoje (ES)“, - pabrėžė analitikas,
Pastaruoju metu žmonės jo dažnai klausinėja, ar dabar, kai praėjo nemažai metų nuo ankstesnės krizės, reikia jos laukti naujos?
Tiesa, į šį klausimą analitikui atsakyti nėra paprasta. Juk net istoriškai prognozuoti istorinius ciklus sunku, nes jie periodiškai nesikartojai.
„Šiuo metu situacija yra gera, bet ekonominę ateitį nuspėti sunku. Žvelgiant toliau, nei metai, galima įžvelgti ir krizės riziką, – sakė P.Stankevičius, – Šiuo metu parako statinių pasaulio ekonomikoje yra pristatyta, bet kur paslėpti degtukai, kol kas dar nerandame“,
Du euro zonos scenarijai
Analitikai euro zonai numato du scenarijus.
Pirmasis – augimas spartės. Kai euro zonos ekonomika auga sparčiau, infliacijos lūkesčiai tolygiai kyla, ECB pradeda normalizuoti pinigų politiką.
Antrasis – ekonomikos augimas lėtės. Kai ciklinis atsigavimas praranda pagreitį, lūkesčiai mažėja, Europos Centrinis bankas palaiko dabartinę pinigų politiką arba ją normalizuoja dar lėčiau.
„Anksčiau manėme, kad šie scenarijai turi lygias galimybes išsipildyti. Tačiau dabar labiau tikėtinas augimo scenarijus”, - prognozavo P.Stankevičius. Tačiau jis užsiminė ir ap[ie tai, kad Europos ekonomikai nėra svetima rizika.
„Tai - Italija. Po prezidento rinkimų Prancūzijoje investuotojai atkreipė dėmesį į Italiją – į jos ekonominį tvarumą ir politines rizikas. Niekas nenori, kad Italija taptų antraja Graikija, tačiau jos ekonomikos plėtra yra lėta. Ateityje visko gali būti, ir vienas iš gaisro židinių euro zonoje gali būti Italija“, - kalbėjo analitikas.
Dar viena rizika - „Brexit“ poveikis Lietuvai ir visai Europai.
„Daugelis pradėjo galvoti, kad „Brexit“ poveikis nebus toks blogas, nebus toks didelis neigiamas poveikis ekonomikai. Deja, tas poveikis ateityje stiprės, bet koks jis bus – nuspėti sunku“, - tikino analitikas.
Pasak jo, nemaža rizika susijusi ir su Kinijos ekonomikos lėtėjimu, mat šiuo metu Kinijos Vyriausybė priėmė politiką, kuri nebeskatina ekonomikos augimo: „Tai rizika mūsų ekonominiui augimui“, - sakė P.Stankevičius.
Didžiosios problemos – darbo rinkoje
Tačiau didžiausios problemos slypi darbo rinkoje, kur įtampa jau, rodos, pasiekė virimo tašką.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, padėtį apsunkina ne tik struktūrinio užimtumo problema ir emigracijos naikinama darbo pasiūla. Vos vos augantis darbo našumas ir sparčiausiai Baltijos šalyse didėjantys atlyginimai yra tas mišinys, kuris sprogdina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir grasina įvaryti Lietuvą į vidutinių pajamų spąstus.
2016-aisiais atlyginimai Lietuvoje didėjo 8,7 proc., tuo tarpu darbo našumo augimas siekė vos 0,3 procento, o šiemet stebimas dar ryškesnis atotrūkis.
„Iš esmės, verslas neturi daug pasirinkimo. Sprendžiant šią problemą būtina investuoti, didinti veiklos efektyvumą ir mažinti darbo jėgos poreikį gamyboje.
Tai vyksta, bet mastas nepakankamas. Suprantama, kad vien privačios iniciatyvos nepadės išspręsti visų darbo rinkos problemų, ypač jei kalbame apie struktūrinį užimtumą arba reikalingų specialistų rengimą.
Siekiant pakeisti Lietuvos ekonomikos struktūrinį veidą ir išplėsti didesnę pridėtinę generuojančių veiklų vaidmenį, būtinos rimtos darbo rinkos poreikius atitinkančios švietimo, profesinio orientavimo ir mokesčių sistemos struktūrinės pertvarkos. Ne metas žaisti reformas, jas būtina atlikti iš tikrųjų“, – akcentavo analitikė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, norint apsaugoti šalies ekonomiką nuo didelių sukrėtimų ateityje, būtina nedelsiant mažinti biurokratinę naštą ir sukurti mokestinę aplinką, kuri būtų patrauklesnė nei kaimyninėse šalyse, įgyvendinti nulinės tolerancijos nepotizmui ir korupcijai principą, skatinti inovacijas bei pridėtinės vertės paslaugų ir gamybos plėtrą.
Taip pat laikas į ekonomiką pažiūrėti labiau strategiškai: švietimo sistema turi koreliuoti su verslo aplinka tiek rengiant specialistus, tiek monetizuojant mokslo pasiekimus.
Algos lietuviškos, o kainos vakarietiškos
Mūsų drabužių ir avalynės kainos jau pasiekė ES lygmenį, baldų, įrangos – taip pat. O štai sveikata, švietimas yra atitolę nuo ES vidurkio.
“Lenkija nėra pirmaujanti šalis pagal pigumą visose segmentuose. Taip, ten pigesnis maistas, apranga bei avalynė, o Lietuvoje yra pigiausi energetiniai dalykai: elektra, kietasis kuras. Taip pat matosi, kad pas mus veikia mokestinės lengvatos viešbučiams ir restoranams, tačiau neaišku kaip bus ateityje“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.
