„Įstatymo projektu siekiama perkelti ES direktyvą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Tačiau Lietuva eilinį kartą prisiima didesnius įsipareigojimus ir perkelia griežtesnes nuostatas nei yra reikalaujama“, - sakė Asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas Kęstutis Kupšys.
Persistengiame
Direktyvos, kurią ruošiamasi perkelti į Lietuvą, reikalauja, kad finansinių paslaugų teikėjai žinotų savo klientus ir nustatytų jų tapatybę. „Tam yra du būdai – prisijungti per elektroninius kanalus arba fiziškai su dokumentu ateiti į finansinės įstaigos padalinį“, - komentavo K.Kupšys.
Pagal ES direktyvą, tai galima padaryti tiek nuotoliniu būdu, tiek dalyvaujant fiziškai, bet įstatymo pakeitimais, už kuriuos balsuos Lietuvos Seimas, būtų numatoma, kad tapatybės nustatymas dalyvaujant fiziškai yra saugesnis nei nuotolinis asmens tapatybės nustatymas.
Tokių būdu Lietuva, nors tai ir nebūtina, prisiimtų ribojantį ir baigtinį nuotolinio klientų identifikavimo sąrašą.
„Tai vienas griežčiausių būdų, kuris taikomas kitose šalyse“, - sakė K.Kupšys.
Advokatas Rokas Bukauskas teigė, kad ES direktyva nenustato konkrečių priemonių, kaip identifikuoti asmenį. ES direktyvą jau yra priėmusios 3 valstybės.
„Austrijoje, pavyzdžiui, užtenka pavedimo iš finansų įstaigos, kuri asmenį jau yra identifikavusi. Direktyvoje tai ir numatoma, kad jeigu vieną kartą tapatybė nustatyta, to daryti antrą kartą neturėtų reikėti. Lietuva, šiuo atveju, šiek tiek perspaudė“, - komentavo advokatas.
Išimtinės teisės bankams
Pagrindinė įstatyme numatyta galimybė, kuri yra plačiai naudojama Lietuvoje siekiant save identifikuoti nuotoliniu būdu – elektroninė bankininkystė.
Jei bus priimtos įstatymo nuostatos, kai bankai gali spręsti savo valia teikti ar neteikti informaciją, tikėtina, kad bankai to nedarys, nes tokiu būdu jie turės svertą riboti naujų finansinių žaidėjų atėjimą į rinką.
„Perteklinis reguliavimas vartotojus suvaro į kampą ir nepalieka jokių kitų būdų kaip tik jungtis naudojantis elektronine bankininkyste. Tokiu būdu atsiduriame keistoje situacijoje – norėdami, kad Lietuvoje atsirastų alternatyva bankams, tik elektroninės bankininkystės priemonėmis leidžiame save identifikuoti, taigi bankai liks šitos situacijos valdytojais“, - sakė K.Kupšys.
Jo teigimu, kiti būdai, kuriais būtų galima identifikuoti save, Lietuvoje nepaplitę. „Galima identifikuoti save bankiniu pavedimu arba naudojant vaizdo perdavimą, bet Lietuvoje tai tikrai nepaplitę“, - sakė K.Kupšys.
Taigi jeigu bankai nuspręstų finansinei institucijai neteikti informacijos ir neleisti vartotojams prie jos jungtis bankiniu pavedimu, jie turėtų teisę tai padaryti.
Alternatyvų mažai
Jis stebėjosi, kodėl Lietuva, neturėdama tam aiškių priežasčių, prisiima griežtesnę tvarką nei reikalauja ES, bet leidžia bankams patieks spręsti, ar teikti informaciją kitiems finansų rinkos žaidėjams ar ne.
K.Kupšio teigimu, alternatyvų yra, bet jos nėra prieinamos visiems. „Ne visi turi išmaniuosius telefonus ir ne visi naudojasi mobiliuoju internetu. Yra elektroninis parašas, kurį galėtume naudoti, bet jis nėra plačiai naudojamas, be to kainuoja“, - pasakojo asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas. Taip pat numatoma, kad identifikuoti save būtų galima per mobilųjį parašą, įtrauktą į asmens tapatybės kortelę, bet tokio dalyko Lietuvoje kol kas nėra.
2015 metais Lietuvoje buvo tik apie 100 tūkst. SIM kortelių su aktyvuotu mobiliuoju parašu.
„Pati valstybė naudojasi identifikavimu per el. bankininkystę. Ji sako, kad tai saugu jungtis prie VMI ar kitų paslaugų bazės. Įstatyme reiktų įtvirtinti prievolę, kad bankai turi teikti informaciją apie klientus“, - siūlė K.Kupšys.
Jei bankai nebus įpareigoti dalintis turima informacija, jie taps dominuojančia jėga rinkoje, nuo kurios sprendimo liks priklausomi vartotojai“, - kalbėjo K.Kupšys.
„Mes smarkiai apsunkiname kelią į Lietuvą naujiems rinkos žaidėjams. Ant žurnalų viršelių skelbiame, kad Lietuva yra tokia atvira fintech naujiems žaidėjams, bet mūsų pačių praktiniai žingsniai paima ir apriboja galimybes tokioms naujos įstaigos steigtis. O blogiausia, kad apriboja ir mums čia gyvenantiems“, - teigė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.
Asociacija siūlo Seimui, priimant direktyvą, įtvirtinti nuostatą, kad bankai privalo dalintis informacija su kitomis finansų institucijomis.
