„Turizmas – ne prabangos prekė, o būtinybė. Deja, mūsų valdžia labai bijo, kad turizmas pablogins sąlygas vietiniams“, - apgailestavo Ž.Gavelienė.
Pagrindinis dalykas, kodėl Lietuva nejaučia proveržio turizmo sektoriuje, - kuruojančios institucijos ir verslas randa per mažai bendro sąlyčio taškų. Ž.Gavelienė tikisi, kad ateityje pinigai skiriami turizmai bus skiriami kryptingai ir nuolat, ne tik iš ES lėšų.
Juolab pasaulinės turizmo prognozės palankios Lietuvai ir derėtų tuo pasinaudoti.
Lietuva dabar tarptautiniame turizmo reitinge užima 56 vietą.
„Mes Lietuvą matome kaip nišinio turizmo šalį – medaus kelias, gurmaniškos kelionės, moterų kelionės į žolynų, gėlynų šalį, mados šalį – turime puikių dizainerių.
Galėtume išlošti ir iš „lėtojo“, „žaliojo“ turizmo. Ir, žinoma, iš seniai plėtojamos krypties – verslo ir konferencijų turizmo“, - vardijo Ž.Gavelienė.
Taip pat, anot „Estravel“ vadovės, Lietuva galėtų būti šalis, kuri keičiantis klimatui – jam karštėjant, galėtų tapti poilsio vieta užsieniečiams. Juolab Lietuva – puiki šalis vaikams, juos auginančioms mamoms, senjorams įsikurti, įsitvirtinti grįžusiems emigrantams.
„Ateityje keliaus žmonės, kurie ieškos gilesnės prasmės nei tiesiog turistinių vietų. Bus mėgaujamasi pačiu keliavimu, bus patogiau keliauti traukiniais. Populiarės „atsijungimo“, ramybės atostogos“, - prognozavo Ž.Gavelienė.
Ji rėmėsi ir prognozėmis, kad po dešimties metų senjorų kelionių skaičius padvigubės – iki 180 mln. kelionių per metus.
„Reikia galvoti apie patogumą ir prieinamumą. Tai ir mobiliosios programėlės, individualizuotos paslaugos, dalijimosi ekonomika grįstos paslaugos, robotai šiame sektoriuje. Galimybė susiplanuoti poilsį keleriems metams“, - ko derėtų imtis, aiškino turizmo ekspertė.
Ji išskyrė ir dar vieną nišą, kurios reikėtų nepražiopsoti ateityje pritraukiant užsieniečius: „Jaunimas po mokyklos baigimo renkasi metų pertrauką. Močiutės vasarai važiuos į užsienį“.
Be to, Ž.Gavelienė siūlo pagalvoti ir apie tai, kad turizmo sektorius galėtų sukurti daugiau darbo vietų, ypač socialiai jautrioms visuomenės grupėms.
„Turizmas – geriausias sektorius, kur galima įdarbinti jautrias socialines grupes – tarkim, studentus. Turime žmonių, kuriems reikia pinigų, praktikos. Arba jaunos mamos, auginančios vaikus, kurios taip pat galėtų dirbti šiame sektoriuje. Taip pat senjorai. Australijoje didžiausia turizme dirbančių žmonių dalis yra pagyvenusieji. Jei visa tai perkeltume pas mus, sužaistų laimės faktorius. Žinoma, reikia būti atviriems“, - kalbėjo Ž.Gavelienė.
„Estravel“ vadovė išskyrė Tailandą, kuris ir taip gyvena daugiausia iš turizmo, tačiau dar plečia šiuos užmojus.
„Lietuvoje mes neturime tokios nuostatos. Mes tikrai turime potencialą augti“, - įsitikinusi Ž.Gavelienė.
Apie pasaulio turizmą
Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, kelionių turizmo sektorius tiesiogiai sukuria daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto pasaulyje, netiesiogiai – dar apie 7 proc. (iš viso – 7,6 trln. dolerių).
Tiesiogiai turizmo ir kelionių sektoriuose dirba apie 110 mln. žmonių, o tiesiogiai ir netiesiogiai sukuriamų darbo vietų skaičius siekia apie 290 mln. (tai sudaro apie 10 proc. darbo vietų pasaulyje).
2015 m. pasaulio šalys sulaukė daugiau nei 1,186 mlrd. turistų iš užsienio.
Pajamos iš užsienio turistų sudaro 6,6 proc. pasaulinio eksporto ir 30 proc. pasaulinio paslaugų eksporto. Palyginimui, Lietuvos banko duomenmis, Lietuvoje šios pajamos sudaro 18,3 proc. viso paslaugų eksporto ir 4,3 proc. viso eksporto.
Apie „Estravel“
„Estravel“ Estijoje įsikūrė 1988 metais – rengė autobusines keliones. 1995 metais “Estravel” tapo “American Express” tinklo partnere. 1996 metais kelionių kompanija įsikūrė Latvijoje, o po metų – ir Lietuvoje.
Tuomet, 1997 metais, Lietuvoje veikė 254 turizmo įmonės.
„Estravel“ veikia Baltijos šalyse, JAV, Australijoje. Lietuvoje agentūra turi 33 darbuotojus, metinė apyvarta – beveik 12 mln. eurų.
“Estravel“ veiklos pyrage 65 proc. sudaro verslo ir konferencijų turizmas, o likusi dalis – atvykstamasis ir laisvalaikio turizmas.
