Už Lietuvos civilinės aviacijos valdymą atsakingai įstaigai vadovaujantis J. Gintilas tikina, jog dabartinė tako būklė lėktuvams saugiai kilti ir leistis dar leidžia. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad šiuo metu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo take yra 3–4 vietos, kurios gali kelti pavojų skrydžių saugai ir kurias remontuoti būtina, siekiant išvengti neigiamų pasekmių orlaiviams.
„Yranti asfaltbetonio danga ir atsiradusios smulkios atplaišos gali patekti į orlaivių variklius, juos apgadinti ar net sukelti avarines situacijas. Dėl šios priežasties sprendimas remontuoti visą taką, vertinant Vilniaus oro uosto ilgalaikes perspektyvas aptarnauti vis daugiau skrydžių, yra logiškas. Padaryti rekonstrukciją dabar yra patogiau ir ekonomiškai efektyviau, nei tą patį darbą nukelti į netolimą ateitį, kai ne tik padaugės skrydžių, bet ir pablogės tako kokybė“, - teigia J. Gintilas.
CAA vadovas primena, kad dabartinis kilimo ir tūpimo takas buvo pastatytas 1962 m., o 1973 m. rekonstruotas jį prailginant. Nuo to laiko takas buvo remontuotas dukart – 1991–1992 m. ir 2004–2005 m. Tiesa, abu kartus oro uostas nebuvo uždarytas, remontas buvo atliekamas naktimis.
„Tačiau darbų apimtys bei skrydžių skaičius buvo nesulyginami su tuo, ką turime dabar“, - pažymi J.Gintilas.
Aviacijos eksperto teigimu, norint, kad tako eksploatacijos amžius būtų kuo ilgesnis, atlikti nedidelius reguliarius priežiūros darbus reikia nuolat.
„Kilimo ir tūpimo tako dangos eksploatacijos amžius priklauso ir nuo dangos priežiūrai naudojamų medžiagų, apkrovų dydžio ir intensyvumo, gruntinio vandens lygio bei meteorologinių sąlygų. Eksploatacijos amžius tarp remontų yra apie 12-15 m. asfaltbetonio dangoms ir 25-30 m. betono dangoms. Paties tako eksploatacijos laikas gali būti žymiai ilgesnis“, - pasakoja J.Gintilas.
Paskelbus, kad tako rekonstrukcija Vilniaus oro uoste truks 35 vasaros dienas, pasigirdo skundų esą remonto darbus būtų galima atlikti tik naktimis, netrikdant įprastinio lėktuvų eismo. Tačiau CAA vadovas šiuo klausimu kategoriškas - rekonstruoti Vilniaus kilimo ir tūpimo taką pagal suplanuotą poreikį vien naktimis praktiškai neįmanoma.
„Tako ilgis yra 2515 m, todėl tokios, iš dalies, trumpos, atkarpos rekonstrukciją logiška daryti visą iš karto vienu metu, o ne skaidyti į etapus. Be to, tako klojimas dalimis gali turėti įtakos būsimojo kilimo ir tūpimo tako kokybei ir, kas svarbiausia, daryti neigiamą įtaką skrydžių saugai, jeigu darbai nakties metu bus neadekvačiai spartinami siekiant taką paruošti naudojimui nuo pat ryto.
Papildomai visiškai neliktų vietos nenumatytiems atvejams, kurių visada pasitaiko, todėl nežinia, ar keleiviams būtų patogiau patirti nenumatytus skrydžių atidėjimus ir nusileidimus nesuplanuotame aerodrome, nei iš anksto susitaikyti su tam tikrais suplanuotais nepatogumais, kuriuos jie galėtų patirti skrydžius perkėlus į Kauną“, - galimos naktinės tako rekonstrukcijos trūkumus dėsto aviacijos specialistas.
J. Gintilas pažymi, kad kilimo ir tūpimo takų rekonstrukcijų neišvengia nė vienas oro uostas. Tiesa, nemažai Europos didmiesčių oro uostų turi po kelis kilimo ir tūpimo takus arba pakankamai plačius paralelinius riedėjimo takus, kuriais naudojamasi pagrindinių kilimo ir tūpimo takų remonto metu.
Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. vyksiančios Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu bus keičiama senoji tako danga, sutvirtintas tako pagrindas, įrengtos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos bei rekonstruota žiburių valdymo sistema.
Rekonstruojant Vilniaus oro uosto taką, skrydžiai iš sostinės bus perkelti į Kauno oro uostą.
