„Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, – sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – be to, kaip pranašauja demografai, Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, jaunimas emigruoja, tad kuo toliau, tuo labiau darbdaviams teks dairytis darbuotojų tarp vyresnių žmonių.
O kur dar vis atitolinamas išėjimo į pensiją amžius. Tačiau, kaip liudija vyresnių darbo ieškančiųjų patirtis, asmenys, kuriems – keturiasdešimt ir daugiau, darbdavių ne tik kad nėra graibstomi, bet neretai atvirai ignoruojami. Štai ir tarp oficialių bedarbių, kaip rodo 2016 m. statistiniai duomenys, peržengusių keturiasdešimties metų ribą buvo net 56,9 proc. 2004 m. tokių priskaičiuota tik 48,6 proc.“
Dažnas vyresnio amžiaus darbo ieškotojas liūdnai juokauja: jei neturi pažinčių ar nesi IT specialistas, realiausios tik trys galimos išeitys tiems, kam per 40: bandyti įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurti nuosavą verslą arba emigruoti. Paskutiniu metu vyresnių darbuotojų atžvilgiu atšalo ir užsienio verslininkai, veikiantys Lietuvoje. Kai kurie jų darbo paieškos specialistams nurodo, kad pasiūlytų vyresnių nei 45 m. pretendentų kandidatūrų net nesvarstys.
Kaip parodė cvmarket.lt atliktas tyrimas, kurio metu apklausta per šeši šimtai 40 ir vyresnių Lietuvos darbo rinkos dalyvių, jų supratimu, vietos darbdaviai brandesnių darbuotojų nesamdo dėl kelių pagrindinių priežasčių.
Per 17 proc. visų apklaustųjų mano, kad darbdaviams vyresnio amžiaus darbuotojai neįtinka dėl to, kad jų kvalifikacija aukšta, o daugumai darbų tokios nereikia. Ir mokėti už tai niekas nenori daugiau. Dar 16,6 proc. teigia, kad nemažos dalies įmonių kolektyvai bei jų vadovai jaunesni, todėl nenoriai darbina vyresnius už save. O 15,4 proc. respondentų aiškina, kad visa ko esmė – personalo atrankos firmos ar atranką vykdantys jaunosios kartos specialistai, kurie senesnių pretendentų gyvenimo prašymus tiesiog atmeta, nes „nepritapsi prie jaunatviškos komandos“.
Darbdaviai tiesiog vengia brandesnio amžiaus kandidatų į darbą dėl to, kad šie bus už juos protingesni, reiklesni, o ir sunkiau stumdomi. Taip mano 8 proc. apklaustųjų. Ir tik 6,8 proc. sutiko, kad vyresniems, konkuruojant dėl darbo vietos, koją kiša prastesnis užsienio kalbų mokėjimas, o 4,1 proc. pripažino, kad tie, kam per 40 metų, ne taip laisvai bendrauja su kompiuteriu ir gal kiek atsilieka nuo pažangos. Dar 16,8 proc. atsakiusiųjų priežasties, kodėl darbdaviams kliūva brandesnis amžius, nurodyti negalėjo. Ir tik 14,9 proc. apklausos dalyvių teigė manantys, jog susirasti darbą keturiasdešimtmečiams nė kiek ne sunkiau nei jaunesniems.
Kaip teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, „kol kas darbdaviai dar pasiduoda pigiam įsivaizdavimui, kad jaunas žmogus – tai gebantis labai našiai dirbti žmogus, o vyresnis – tiek daug iš savęs išspausti negalės, nes jo fizinės galimybės jau nebe tos. Bet mes juk gyvename visuomenėje, kur konkurencijos pagrindas – ne fizinės kondicijos, bet dažniausiai ir patirtis, ir kūrybiškumas, ir gal kitą kartą ir tam tikras nuosaikumas. Juk kažkada darbdavys išvis nenorėjo žiūrėti į vyresnius nei 35 metų. Dabar matome, kad ta amžiaus riba po truputį slenka ir aš neabejoju, kad darbuotojo amžius taps vis mažiau svarbus, nes mūsų darbo jėgos struktūra keisis. Tai neišvengiama.“
