Pasak verslo valdymo sistemų bendrovės „Directo“ vadovės Indrės Liutkevičienės, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo savininkai ir vadovai nemažai pamokų jau išmoko. Tačiau labai dažnai ir toliau daro vieną esminę klaidą – per mažai dėmesio skiria veiklos efektyvumui.
Daugiau laiko – vertei kurti
Nuosavo verslo pradžioje jo savininkai skaičiuoja viską, kas susiję su jų įmonės veikla, tik ne darbo valandas. Neretai brangų laiką pradedantieji verslininkai skiria ne savo verslo strategijos vystymui ir įsitvirtinimui rinkoje, bet įvairių operacinių ir techninių darbų priežiūrai, kontrolei, dažnai ir jų vykdymui, pvz., sąskaitų išrašymui, prekių inventorizavimui, komercinių pasiūlymų rengimui, klientų duomenų bazių sudarymui ir daugybei kitų techninio pobūdžio darbų.
„Poreikis prižiūrėti ir kontroliuoti savos įmonės procesus būdingas ne tik pradedantiems verslininkams ir tai nėra blogai – geras verslininkas turi žinoti, kas vyksta jo įmonėje.
Tačiau labiau patyrę žino, kaip tai atlikti greičiau ir efektyviau. Tam praverčia tinkamos priemonės darbų delegavimui, procesų stebėsenai ir kontrolei. Kai vadovas geba tinkamai deleguoti darbus ir savo įmonėje yra įdiegęs aiškią kontrolės sistemą, jam nebereikia klaidžioti po nesibaigiančius dokumentus kompiuterio ekrane ar pusę dienos praleisti susitikimuose su atskirų įmonės veiklos grandžių darbuotojais“, – pataria Indrė Liutkevičienė.
Prireiks laiko strateginiams klausimams
Indrė Liutkevičienė, kasdien bendraujanti su dešimtimis Lietuvos įmonių vadovų, pastebi, kad dauguma jų nežino, kaip tinkamai sureguliuoti įmonėje vykstančius procesus.
Taikomi metodai ir priemonės neveikia, tad galiausiai jie pripranta prie didelio krūvio ir ryžtasi begales procesų administruoti patys – kad tik įmonės veikla vystytųsi tinkama linkme.
„Pavyzdžiui, prekyba užsiimančios bendrovės dažnai susiduria su prekių likučių nesutapimais. Tai labai vargina, ir galiausiai ima atrodyti, kad nuolatiniai trūkumai sandėlyje yra mažmeninės prekybos verslo neišvengiamybė“, – klientų patirtimi dalinasi I.Liutkevičienė.
„Į mus kreipiasi klientai, kuriems labai svarbu rasti sprendimą, kaip sujungti prekių likučius elektroninėje ir fizinėse parduotuvėse.
Tai jiems atrodo kaip neįmanoma užduotis, o mums toks uždavinys kelia nuostabą. Kodėl prireikia ne vienerių metų eksperimentų, milžiniškų investicijų į procesų optimizavimą, kai sprendimas yra išties paprastas – rasti tinkamą verslo valdymo sistemą, galinčią pasiūlyti prekių valdymo modulį?
Tuomet visuose procesuose atsiranda daugiau tvarkos, o vadovų dienotvarkėje – laiko, kurį galima skirti strateginiams klausimams“, – priduria I. Liutkevičienė.
Verslo plėtrai reikia rengtis
Daugiau nei 2 tūkst. įmonių Baltijos šalyse verslo valdymo sistemą įdiegusios bendrovės „Directo“ vadovė įvardina ir kitą, verslininkų daromą klaidą – tai netinkamas pasiruošimas verslo plėtrai.
„Kol įmonė jauna, savininkams atrodo, kad visus veiklos procesus jie pajėgūs administruoti savarankiškai. Tačiau neįvertina, kad, laikui bėgant, centralizuoti visus duomenis ir prie naujos sistemos pripratinti didesnį darbuotojų kolektyvą augančioje įmonėje darosi vis sudėtingiau“, – sako I. Liutkevičienė.
Verta pridurti, kad savarankiškai administruojama įmonės informacija didina nepageidaujamų grėsmių riziką – darbuotojui pakeitus darbovietę, dalis informacijos taip pat gali iškeliauti ir likti neperduota, o kai kurie svarbūs verslo rodikliai apskritai gali būti neįvertinti, nes jų paprasčiausiai niekas nestebi ir neanalizuoja.
“Juk kiekvieno, net ir mažo, verslo vadovams reikia priimti sprendimus, pagrįstus aktualia informacija, realiais verslo rodikliais. Ne mažiau svarbu yra suprasti šių rodiklių sąsajas ir pastangas nukreipti tiksliai ten, kur jų labiausiai reikia“, – sako verslo valdymo sistemų specialistė I.Liutkevičienė.
Klientų aptarnavimo kokybė
Konkurencingoje rinkoje produkto ar paslaugos kokybė nėra vienintelis ir svarbiausias kriterijus, pagal kurį vartotojai renkasi tiekėją. Labai dažnai sprendimą lemia emocinis ryšys su tam tikru prekės ženklu. Šį ryšį kuria prekės ženklo įvaizdis viešojoje erdvėje ir tiesioginio ryšio kūrimas su savo klientais ar pirkėjais.
„Dažnai jauni verslai savo pastangas nukreipia į naujų klientų paiešką, tačiau neskiria pakankamai dėmesio jau esamiems.
Nuolatinis ryšio palaikymas, dėmesio parodymas, įvairūs su teikiamomis paslaugomis ar produktais susiję priminimai – visa tai kuria rūpestingos ir savo klientus vertinančios organizacijos reputaciją. Tai reikalauja kruopštaus klientų aptarnavimo sistemos sudarymo ir nuolatinės jos priežiūros“, – pataria I. Liutkevičienė.
Vidinė organizacijos kultūra
Įmonės darbuotojai – tai įmonės veiklos ir kuriamų prekių ženklų ambasadoriai. Todėl vadovo darbotvarkėje turi atsirasti laiko įmonės vidinės kultūros kūrimui ir puoselėjimui, siekiant kad darbuotojai žinotų įmonės vertybes, viziją ir artimiausius tikslus.
“Paklausti, ar jų įmonėse veikia vieninga vidinė kultūra, įmonių vadovai dažnai atsako, kad tai formuojasi organiškai, tarsi savaime. Toks požiūris nėra teisingas, jei norima, kad „ambasadoriai“ apie įmonę skleistų vieningą informaciją.
Čia labai svarbus yra vadovo vaidmuo – jis yra tas žmogus, kuriuo pasitikima ir kuris turėtų užduoti pagrindinį toną, kuo gyvena įmonė, kokių rezultatų ji pasiekė ir kokie planai numatyti artimiausiam laikotarpiui“, – apie vidinės organizacijos kultūros svarbą kalba „Directo“ vadovė I. Liutkevičienė.
