Didžiausia urėdijų reformos bėda – darbo vietų atėmimas ir didžiulis neaiškumas. Niekas konkrečiai neįvardijama, o paskutiname iš pateiktų reformos variantų teigiama, kad bus sukurti 25 padaliniai: kokie ir kur?
Persekioja nežinomybė
2018 m. neva dar veiks 17 „laikinų urėdijų“, kurios vėliau bus „suvalgytos“ – kurios tiksliai iš jų? O gal ir padalinių po kurio laiko neliks, nes miškų įstatymo pakeitime nebėra jokių saugiklių, kiek ir kokio dydžio padalinių turėtų būti, koks jų statusas?..
Viskas priklausys nuo kažkokios „mistinės“ ir, kaip deklaruojama, skaidrios valstybinės įmonės valdybos sprendimų.
Mes, miškininkai, esame nežinioje: neaišku, ar galime bent kurį laiką ramiai dirbti toliau, ar jau reikėtų susirūpinti ateitimi ir pradėti ieškotis darbo?
Reforma asmeniškai paliestų mano šeimą. Vienas mano sūnus – antro kurso studentas, kitas – šeštokas, kuris, baigęs mokyklą, svajoja, kaip ir brolis, mokytis universitete. Man šiuo metu – 43-ji metai.
Tokio amžiaus žmogui, beveik dvidešimtmetį dirbusiam pagal miškų inžinieriaus specialybę, susirasti kitokio pobūdžio darbą yra keblu. Prie didesnio miesto – Kauno ar Vilniaus – galbūt rasčiau veiklos už minimumą, bet čia, Biržuose, gauti darbą yra neįsivaizduojamai sunku.
Esu Biržuose gimęs, augęs, čia gyvena ir mano tėvai, todėl baigęs mokslus nedvejodamas grįžau į gimtinę. Nors įgijęs išsilavinimą gavau kvietimų dirbti ir Vilniuje, ir Kaune, jau buvau pradėjęs kurtis Biržuose – kažkam juk reikia dirbti ir tokiame „kaime“.
Keista bei apmaudu dvidešimt metų dirbus Biržų krašto miškuose želdinimo ir miško apsaugos inžinierium išgirsti, kad esu vagis, kad esu korumpuotas... Beje, šie epitetai „prikabinti“ visiems miškininkams. Taigi, mano šeimyna nežino, ką daryti – jei liksiu bedarbis, greičiausiai, teks emigruoti: kitos išeities nematau.
Reforma – galas smulkiosioms lentpjūvėms?
Miškininkų bendruomenė įsitikinusi, kad smulkiosioms lentpjūvėms reforma reikš pabaigą. Gali būti, kad įvykdžius centralizaciją lentpjūvės nebegalės nusipirkti medienos. Nūdien, pardavinėjant medieną, vykdomi 42 aukcionai visose urėdijose, o įvykdžius reformą Lietuvoje būtų rengiamas vienas vienintelis aukcionas visam medienos kiekiui parduoti.
Lietuvoje smulkiųjų lentpjūvių yra kur kas daugiau nei urėdijų. Vien Biržų urėdijos teritorijoje jų yra devynios, jose dirba apie 118 žmonių. Mažosios lentpjūvės – vieni iš patikimiausių urėdijų partnerių. Jeigu jos užsidaro – jų darbuotojai netenka darbo, o darbą provincijoje, kaip jau ir minėjau, rasti sudėtinga.
Kalbos, kad bus daroma vienokia ar kitokia reforma, sukasi jau kurį laiką.
Bet dabar viską bandoma daryti buldozerio principu, siekiant staigiai griauti tai, kas veikia – gerai ar blogai, tai kitas klausimas.
Be to, mums, kaip už Valstiečių ir Žaliųjų sąjungą balsavusiems rinkėjams, miškų pertvarka atrodo it apgaulė – partijos programoje apie reformą nebuvo nė žodžio.
Rodos, kad kol kas į akis pučiama migla: kad pokyčiai miškininkų nepalies, kad kaip dirbome, taip ir dirbsime – tam, jog nusiramintume, o vėliau būsime nuvesdinti kaip veršeliai skerdyklon.
Egidijus Skuolis yra Biržų miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius
