Prognozuojama, kad šiemet FED bazinę palūkanų normą gali kilstelėti tris kartus – kovo, liepos ir gruodžio mėnesiais. Tiesa, J. Yellen užsiminė, kad dabartinei JAV ekonomikos padėčiai artėjant prie neutralios (kai nedarbo lygis siekia 4,5–5 proc., o infliacija – 2 proc.), FED palūkanų normą gali kelti net keturis kartus, bet darbo rinkos duomenys nulemia jos norą pasilikti šiek tiek papildomos erdvės. Nors darbo rinkos rodikliai yra geri, tačiau, pavyzdžiui, ne visą darbo dieną dirbančių ar prie darbo vietos neprisirišusių darbuotojų skaičius yra išaugęs dėl ekonominių priežasčių. Tačiau taip pat yra išaugęs ilgą laiką negalinčių susirasti nuolatinio darbo žmonių skaičius.
Kas sustabdytų FED planus?
FED ketinimus jau kitą savaitę nuo 0,5–0,75 iki 0,75-1 proc. kilstelėti bazinių palūkanų normų ribas, sustabdyti gali nebent itin prasti vasario mėnesio darbo rinkos duomenys, paaiškėsiantys šį penktadienį. Jeigu jie parodys, kad vasarį JAV bus sukurta mažiau nei 100 tūkst. naujų darbo vietų, išaugs nedarbo lygis bei sumažės vidutinis darbo užmokestis, sprendimas kelti palūkanų normą gali būti atidėtas. Vis dėlto, remiantis pirminėmis indikacijomis, tokiomis kaip naujų bedarbių paraiškos ar gamintojų pasitikėjimo rodiklis, vasario mėnesio duomenys bus iš tiesų stiprūs.
„Danske Bank“ prognozuoja, jog vasarį bus sukurta apie 190 tūkst. naujų darbo vietų, iš kurių daugiau nei 160 tūkst. bus paslaugų, 20 tūkst. gamybos ir apie 10 tūkst. kituose ūkio sektoriuose. Numatome, kad nedarbo lygis vasarį siekė 4,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo 0,3 proc. per mėnesį ir 2,8 proc. per metus. Galima palyginti: sausį JAV buvo sukurta apie 227 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau nedarbo lygis ūgtelėjo iki 4,8 proc.
Situacijos JAV įtaka euro zonai
Pastarosios savaitės situacija JAV, kai augo tikimybė, jog bus keliama bazinė palūkanų norma, taip pat nulėmė ir rinkos palūkanų augimą. Tai šiek tiek atsiliepė ir euro zonos palūkanų normoms, kurios šoktelėjo į viršų ir yra netoli aukščiausio lygio per pastaruosius metus.
Tačiau Europos centrinis bankas (ECB), priešingai nei FED, visų pirma yra toli netgi nuo užuominų apie monetarinio skatinimo programos pabaigą ir, be jokios abejonės, dar toliau nuo galimo bazinės palūkanų normos didinimo. Jis šiuo metu yra prognozuojamas tik kitų metų antroje pusėje – kol kas ECB susilaikys nuo bet kokių reikšmingesnių komentarų apie galimus pokyčius ir pirma mieliau palauks oficialaus Jungtinės Karalystės prašymo pasitraukti iš Europos Sąjungos bei rinkimų rezultatų Prancūzijoje.
Komentaro autorius – Karolis Indrulėnas, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorius
