Nors kompostuotas nuotekų dumblas galėtų būti pilnai panaudojamas kaip augalams reikalingų maistinių medžiagų šaltinis, o džiovintas dumblas – iš atsinaujinančių išteklių pagamintas kuras, dar labai nedaug apdoroto dumblo naudojama kaip trąšos. Visas kitas yra kaupiamas - laukiama strateginių valstybės sprendimų.
Džiovinama ir sandėliuojama
Šalyje veikia 12 nuotekų dumblo pūdymo-džiovinimo įrenginių bei yra įrengta 10 dumblo kompostavimo aikštelių. Nors šių įrenginių pakanka esamam dumblo kiekiui apdoroti, nuotekų dumblas vis dar laikomas atliekomis. Ir iš esmės tai neleidžia pilnai įdiegti žiedinės ekonomikos principų jo tvarkymo sistemoje.
Didesniuose Lietuvos miestuose dumblas yra tankinamas, pūdomas, sausinamas, išdžiovinamas ir sandėliuojamas vandentvarkos įmonių teritorijose, o mažesni miestai susidarantį dumblą veža į jam kaupti skirtas vietas.
Tam tikra apdoroto dumblo dalis naudojama laukams tręšti ar rekultivuoti. Tačiau anaiptol ne visas dumblas tam tinka.
Štai Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas priskiriamas III užterštumo kategorijai – jame gausu ne tik sunkiųjų metalų, bet ir kitų cheminių medžiagų, kurios dumble kaupiasi apdorojant nuotekas.
Panaši problema kyla ir kituose pramoniniuose miestuose, todėl nepanaudojamas dumblas kaupiamas sandėliavimo aikštelėse.
Dumblo vertė
Tiek kompostuotas, tiek džiovintas nuotekų dumblas turi tam tikrą vertę. Kompostuotame dumble gausu augalams reikalingų organinių ir kitų biogeninių medžiagų, kurios tręšiant grąžinamos atgal į dirvožemį. Džiovintas dumblas turi energetinę vertę, jame taip pat yra svarbių biogeninių medžiagų.
Paradoksalu, tačiau vandentvarkos įmonėms sprendžiant apdoroto dumblo galutinio utilizavimo problemą, tenka už tai susimokėti. Džiovinant dumblą reikalinga energija gaunama deginant gamtines dujas, todėl jį apdorodamos Lietuvos vandentvarkos įmonės patiria reikšmingus kaštus.
Kompostuojant dumblą taip pat patiriama sąnaudų: struktūrinei medžiagai įsigyti, kompostavimo technikai eksploatuoti, kompostuotam dumblui išvežti. Jei dumblas būtų laikomas vertę turinčiu produktu, šias sąnaudas ar bent dalį jų vandentvarkos įmonės galėtų susigrąžinti.
Didelė energetinė vertė
Džiovintas dumblas yra degus, turintis energetinę vertę – didesnę nei įprastų atliekų.
Deginti dumblą ir panaudoti jame esančią energiją šiuo metu galima tik dvejose šalies vietose: Akmenės cemento gamykloje arba Klaipėdos „Fortum“ – termofikacinėje jėgainėje, deginančioje atliekas. Tačiau už tokį energijos atgavimo būdą vandentvarkos įmonės turi sumokėti „vartų mokestį“ tą energiją panaudojančioms trečiosioms šalims ir patirti dumblo transportavimo kaštus.
Panaši situacija susidariusi kompostuotą ar džiovintą dumblą naudojant tręšimo tikslams: dumblo tyrimų, tręšimo planų parengimo, transportavimo išlaidos tenka vandentvarkos įmonėms, o realią naudą už tokios „atliekos“ panaudojimą gauna trečiosios šalys.
Dumblo pelenai – fosforo šaltinis
Deginant dumblą energijai išgauti svarbus dar vienas veiksnys. Sudeginus džiovintą dumblą jo pelenuose lieka sąlyginai didelė fosforo koncentracija. Fosforas priskiriamas prie neatsinaujinančių žaliavų ir, remiantis prognozėmis, apie 2050-2060 m. fosforo rūdos atsargos pasaulyje turėtų visiškai išsekti.
Džiovintą dumblą naudojant energijai gauti, jis gali būti deginamas kartu su kitu kuru ar atliekomis bendrojo deginimo įrenginiuose arba tik tam skirtuose atskirojo deginimo (monodeginimo) įrenginiuose.
„Sweco Lietuva“ viceprezidento teigimu, deginant džiovintą dumblą atskirojo deginimo įrenginiuose, esančiuose šalia džiovinimo įrenginių, būtų atgaunami energijos kaštai, išlyginamas dumblo apdorojimo proceso energetinis balansas ir išsaugota galimybė atgauti fosforą pakartotiniam naudojimui.
Pelenuose, gautuose sudeginus dumblą, fosforo koncentracija gali būti panaši kaip gamtoje išgaunamoje fosforo rūdoje. Užsienyje jau sukurtos technologijos, kurios šiuo metu tobulinamos, siekiant išgauti fosforą iš dumblo pelenų. Lietuvoje, žvelgiant į ateitį, apie tai galvoti tikrai verta, tuo labiau, kad Kėdainiuose yra fosforo trąšų gamykla.
Šiuo metu paskelbtas konkursas, kurį laimėjęs statybų rangovas kartu su dumblo pūdymo-džiovinimo įrenginiais Utenoje pastatys ir pirmą šalyje dumblo galutinio sutvarkymo – atskirojo deginimo – įrenginį.
Europos Sąjungos lėšomis remiamas projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2019 m. pabaigos. Ką su nuotekų dumblu daryti kituose miestuose – kol kas neaišku.
Reikia keisti teisės aktus
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių pilnai įvykdė Valstybinę dumblo tvarkymo programą: visas nuotekų dumblas sutvarkomas supūdant, išdžiovinant arba kompostuojant.
Jau kelerius metus neperdirbtas dumblas nekaupiamas specialiose deponavimo aikštelėse, todėl realios ekologinės grėsmės dėl komunalinių nuotekų dumblo kaupimo likviduotos Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose.
„Dumblo tvarkymo programos galutis tikslas yra atlieką paversti kuru arba trąša ir tai yra padaryta. Mūsų perdirbtas dumblas tinka laukams tręšti arba sudeginimui kaip pilnavertis kuras. Tačiau perdirbtas dumblas ir toliau įvardijamas kaip atlieka, o jo tolesnis panaudojimas apmokestinamas.
Gyventojai, pramonė bei kiti vartotojai sumoka už dumblo perdirbimą, o vėliau yra dar kartą apmokestinami, nes vandentvarkos bendrovės priverstos susimokėti už perdirbto dumblo realizavimą. Tai neabejotinai kelia vandentvarkos paslaugų savikainą ir yra socialiai neteisinga“, – susidariusią situaciją komentavo B. Miežutavičius.
Anot LVTA prezidento, kad situacija šalyje iš esmės pasikeistų, turėtų būti atnaujinti poįstatyminiai aktai dėl dumblo panaudojimo. 2005 m. buvo parengtas normatyvinis dokumentas „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai LAND 20-2005“, tačiau Lietuvoje tuo metu dumblo kompostavimo ir džiovinimo technologijų dar nebuvo, o minėtame dokumente šiais būdais apdoroto dumblo tolimesnis tvarkymas ar panaudojimas nėra aiškiai aptartas. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei perspektyvias tendencijas, reikalavimus reiktų atnaujinti ir papildyti.
Prieš kelis metus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija buvo paskelbusi konkursą parengti galimybių studiją, kurioje turėjo būti išnagrinėtos kompostuoto bei džiovinto dumblo panaudojimo galimybės, parengti nauji teisės aktai, o esami pakoreguoti tam, kad dumblą būtų galima panaudoti ekonomiškiau. Deja, konkursas nutrauktas ir pakartotinai neatnaujintas.
Egidijus Kunevičius yra inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas
