Skandalas kilo paaiškėjus, kad Valstybinio turizmo departamento (VTD) konkurso laimėtojai Lietuvai pristatyti naudojo neautorines nuotraukas, kuriose – visai ne mūsų šalis.
140 tūkst. eurų – tiek skirta Lietuvos turizmo koncepcijai pristatyti socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, reklamai interneto kanaluose „YouTube“ ir „TripAdvisor“.
Užsieniečiams vilioti į Lietuvą, be gražių vaizdų, pasitelkiama koncepcija su šūkiu „Real is beautiful“ („Tikra yra gražu“), o vietiniam turizmui skatinti – „Lietuva. O čia ar buvai?“.
Paaiškėjo, kad šiam tikslui naudojamos ir viešai prieinamų internetinių iliustracijų bazių „Shutterstock“ ar „Flickr“ nuotraukos, kuriose užfiksuoti ne Lietuvos, o Suomijos, Slovakijos ar Norvegijos vaizdai. Tokios iliustracijos paprastai atsieina kelis eurus.
Turizmo departamento skelbtą konkursą pernai laimėjo aukščiausią kainą pasiūliusios bendrovės „Open Agency“ ir „Turinio rinkodara“.
„Turinio rinkodaros“ vadovas Tomas Nemūra vakar BNS pripažino, kad nenaudoti Lietuvoje darytų nuotraukų buvo klaida, kuri nebebus kartojama: „Atsiprašome žmonių, kurie pasijuto apgauti ir kuriuos nuvylėme, ir savo kliento.“
Anot jo, naudoti fotobankų teikiamas iliustracijas yra normali praktika, nes per metus projektui turi būti pateikta 700 nuotraukų, iš jų 350 turi būti originalios arba įgytos visos autorinės teisės.
VTD pabrėžė, kad 350 originalių nuotraukų skirta 4,5 proc. projekto vertės – apie 6,6 tūkst. eurų. Kitos pusės nuotraukų kaina įskaičiuota į komunikacijos socialiniuose tinkluose paslaugų vertę, o tai, sudėjus visus viešinimo kanalus, atsieina apie 12,2 tūkst. eurų.
Šis projektas pradėtas prieš du mėnesius ir vyks dar metus.
– Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją? – „Lietuvos rytas“ paklausė vakar iš VTD direktoriaus posto atsistatydinusios J.Kazlauskienės, kuri departamentui vadovavo dvejus metus.
– Nėra jokio nusikaltimo. Nebuvo jokio korupcinio pirkimo. Kaip jau sakiau, man ne gėda.
Taip, pripažįstu, tiekėjas padarė klaidą. Iš nuotraukų bazės buvo nupirktos keturios gamtos nuotraukos. Jos yra bendro pobūdžio, skirtos emocijai, kaip gera Lietuvoje žiemą, sukelti. Tai ne tas pat, jei Anykščių lajų takui iliustruoti, tarkime, būtų įdėtas vaizdas iš Vokietijos.
Tai, kad fotografuota ne Lietuvoje, – kita medalio pusė. Kai reikia profesionalų darytų nuotraukų, turime užsakyti fotosesiją, o tai kainuoja brangiai.
Jei skelbdami įrašus socialiniuose tinkluose septynias dienas per savaitę užsakinėtume fotosesijas, prapultume.
Įsigyti 350 profesionalų darytų nuotraukų su autorystės teise, kurias naudotume ne tik socialiniuose projektuose, bet ir leidiniams, parodoms apipavidalinti, pagal šį projektą, numatyta 6,6 tūkst. eurų. Ši projekto dalis dar net nepradėta.
O kitos 350 nuotraukų, kurių dalis jau publikuota socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, imamos iš mūsų, departamento, archyvo, kitų šaltinių. Tarp jų atsidūrė ir tos keturios nuotraukos iš iliustracijų bankų. Girdėjau svarstant, kad 140 tūkst. eurų skirta vien nuotraukoms. Tiesa yra kitokia.
Didžioji dalis pinigų skirta reklamai socialiniuose tinkluose, kad įrašai apie Lietuvą pasiektų kuo daugiau žmonių, „YouTube“ kanale, tarptautiniame kelionių portale „TripAdvisor“, ne mažiau nei šešiems vaizdo filmukams apie Lietuvą sukurti, kurie bus skirti socialiniams tinklams.
Mes labai džiaugiamės šiuo projektu.
Projektas prasidėjo tik prieš porą mėnesių, kiekvienas įrašas sulaukė vidutiniškai po 700 aktyvių veiksmų socialiniuose tinkluose – žmonės spaudė, kad patinka, komentavo, dalijosi.
Paskyros „Facebook“ socialiniame tinkle „Lietuva. O čia ar buvai?“ ir „Lithuania. Real is beautiful“ bei „Instagram“ turi daugiau kaip 84 tūkst. sekėjų. Ankstesnis socialinių tinklų projektas „Like’able Lithuania“ turėjo vos kelis tūkstančius sekėjų.
– Apie tas keturias nuotraukas jūs asmeniškai žinojote?
– Aš nežinojau, bet mano kolektyvas žinojo.
– „Facebook“ tinkle sulaukėte kritikos net iš premjero.
– Socialinėje erdvėje dabar vyksta teismas. Nežinau, kodėl žmonės taip elgiasi.
Socialinė erdvė mums suteikė kitokių galimybių, laisvių, greitį. Tad visi turi laisvę išsakyti savo nuomonę.
Šalies vadovai taip pat yra žmonės. Prieš teisdami viešai jie galėjo mūsų paklausti, kas ir kodėl nutiko. Jie nepaklausė nei dėl tariamai nešvaraus pirkimo, nei kodėl brangiai sumokėta už šį projektą.
– „Open Agency“ ir „Turinio rinkodara“ laimėjo konkursą pasiūlydamos didžiausią kainą iš visų varžovių. Jie išties buvo geresni už pigesnių paslaugų siūlytojus?
– Laikėmės ekonominio naudingumo kriterijaus, tad, kas laimės, lėmė ne tik kaina. Tokiu atveju 70 proc. kainos galutinai vertinant sudaro jų pasiūlymo meniškoji dalis, ką jie siūlo ir kaip tai įgyvendins.
Iš viso buvo penki pasiūlymai. Kaip esu informuota, trys buvo gana silpni, o du – stiprūs.
Šį projektą, pirkimo sąlygas vertinant dalyvavo ne tik mūsų specialistai, bet ir žmonės iš šalies. Du iš penkių komisijos narių buvo iš programos „Kurk Lietuvai“, kuriuo jauni žmonės skatinami grįžti iš užsienio ir dirbti savo šaliai.
Tai turizmo studijas baigę žmonės, kuriems negalėjome daryti jokios įtakos.
O ir mes patys juk nesame analfabetai, taip pat domėjomės konkurso dalyviais. Džiaugiamės, kad mums pavyko pritraukti profesionalių paslaugos teikėjų, dėl kurių neturėjo kilti problemų. Tačiau atsitiko taip, kad buvo padaryta klaida.
– Atsistatydinti, jūsų akimis, buvo išmintingiausias sprendimas?
– Mano sprendimas – normali reakcija į tai, kas vyksta. Departamentui ši istorija labai neigiamai atsilieps, dar ilgai reikės įrodinėti, kad čia dirba ne žirafos.
Labai tikiuosi, kad su mano išėjimu kolektyvui, kuris dirba neskaičiuodamas darbo valandų, nebeteks tiek daug kritikos.
Mano kolegos labai jautriai į viską reaguoja. Manau, buvo smarkiai iš mūsų pasityčiota.
Taip mėtytis akmenimis, purvais drabstytis, išvadinti blogais žodžiais viešai negalima. Ir pati šiandien gavau laišką iš vieno suinteresuotų asmenų, kuris rašė, kad man ne vieta Lietuvoje, kad važiuočiau į Angolą ar Keniją.
– Kai tapote direktore, šis postas nebuvo patraukli vieta. Pakeitėte Raimondą Balnienę, kuri turėjo jį palikti dėl kelionių rengėjų bankrotų.
– Mes neturime įstaigos, kuri rūpinasi šalies įvaizdžiu. Šis darbas dažniausiai tenka Turizmo departamentui. O turint tik tokius žmogiškuosius išteklius sunku pateisinti lūkesčius.
Per tuos dvejus metus pavyko pasiekti, kad nebekiltų didelių bėdų dėl kelionių organizatorių. Sugriežtinome kelionių organizatorių draudimo sąlygas.
Nuolat pagal 30 kriterijų stebime visus kelionių rengėjus, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip trys šimtai.
Dar keletas Turizmo įstatymo pataisų, ir padėtis turėtų būti iš esmės pasikeitusi.
Buvę departamento vadovai nukentėjo dėl kelionių organizatorių bankroto. O aš netikėtai man pačiai postą turiu palikti dėl rinkodarinės veiklos, kurią išmanau. Kita vertus, kai darai, sulauki ir daugiau kritikos.
– Atsistatydindama sakėte, kad sprendimas brendo jau seniai, bet galutinai apsispręsti paskatino šie įvykiai.
– Kad ir ką darytum, sulauki daugiau kritikos nei palaikymo žodžių. Be to, aš gyvenu ne Vilniuje – kasryt atvažiuoju iš Birštono. Tai taip pat sukėlė nuovargį.
Atėjusi čia dirbti nenorėjau dirbti standartiškai norėjau priimti drąsius, netgi rizikingus sprendimus. Tokių sprendimų buvo. Jiems palaikymo ir pritrūko.
Kai atėjau į departamentą, metus neturėjome pinigų projektams, mat tuomet baigėsi ankstesnis ES finansavimo laikotarpis. 2016 metus pradėti reikėjo smarkiai rizikuojant.
Prisiėmiau asmeninę riziką. Į parodas užsienyje važiavome perspėję tiekėjus, kad atsiskaitysime kada nors.
– Ką ketinate veikti po kovo 1-osios, kai baigsite vadovauti departamentui?
– Noriu atgauti stabilią emocinę būseną, pabūti su vyru. Duktė – dvyliktokė, jai taip pat sunkus laikotarpis, juk reikia tinkamai pasirinkti ateities kelią. Šeima turi verslą – viešbutį ir kaimo turizmo sodybą.
Grįšiu prie šeimos verslo, imsiuosi socialinės veiklos – galbūt mūsų kaimo turizmo sodyboje galėtų būti rengiamos stovyklos vaikams iš vaikų namų ar vaikams autistams.
Jei bent du žmonės bus laimingi dėl to, būsiu laiminga ir aš.
Viešojoje erdvėje – patyčios
Ketvirtadienį naujienų portalui 15min.lt paskelbus žinią, kad platformoje su šūkiu „Real is beautiful“ („Tikra yra gražu“) naudojamos ne Lietuvoje darytos iliustracijos, socialiniuose tinkluose pasklido ironiški įrašai. Juose pasaulinio garso objektai pristatomi kaip Lietuvos vietos.
Kampaniją pašiepė ir premjeras Saulius Skvernelis. Savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo Europos Komisijos pastato Briuselyje nuotrauka su prierašu „Nuo rytojaus pradedame dirbti naujame Vyriausybės pastate Karoliniškėse“.
Vėliau jis pranešė Ūkio ministerijai pavedęs ištirti šį ir kitus pirkimus. Jo teigimu, reklamuoti Lietuvą užsienyje darytomis nuotraukomis yra elementari apgavystė.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasidalijo JAV prezidento Donaldo Trumpo nuotrauka ir paskelbė, kad tai savaitgalį vyksiančių partijos pirmininko rinkimų akimirka. (BNS)
