870 iš jų gamins automobilių komponentus. Tai geras ženklas Lietuvos automobilių pramonei. Tačiau kur tai veda ir ar gali vieną dieną iš gamyklos Lietuvoje išriedėti naujutėlaitis „Volkswagen“, „Volvo“ ar „Jaguar“ automobilis?
Pirmiausia, reikia pripažinti, kad stipriai išplėtotos automobilių pramonės Lietuvoje nėra. Šalyje gamybą plečia garsios pasaulyje bendrovės „Schmitz Cargobull“, „Yazaki“, „AQ“ ir kitos.
Taip pat komponentus užsienio automobilių gamintojams gamina kelios vietinės bendrovės, inovatyvius sprendimus elektromobiliams kuria „Elinta“, elektrobusus į Klaipėdos gatves paleisti planuoja „Vėjo projektai“.
Tačiau stiprus industrijos klasteris dar tik pradėjo formuotis. Galima palyginti: jei Lietuvoje veikiančių šio sektoriaus įmonių apyvarta vienam gyventojui 2015 metais siekė 91 eurą, tai Čekijoje ši suma siekė 3872 eurus, o Slovakijoje 4541 eurą.
Vienas greičiausių ir efektyviausių būdų išplėtoti automobilių komponentų gamybos sektorių – prisivilioti užsienio investuotojų.
Būtent automobilių pramonė turi didžiausią potencialą Europos Sąjungoje.
„Financial Times“ duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, 2010–2015 metų laikotarpiu 22,6 proc. (arba 350) visų Vidurio ir Rytų Europos regione vykdytų investicinių projektų buvo automobilių pramonės projektai, iš kurių ir didžiausias – „Jaguar Land Rover“ gamykla Slovakijoje, į kurią planuojama investuoti 1,25 mlrd. eurų ir sukurti apie 2800 darbo vietų.
Tačiau Vidurio Europos valstybėse, pritraukusiose nemažai automobilių komponentų gamyklų, pastaruoju metu darosi ankšta, gamintojai susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu, kas lemia rinkai neproporcingą darbo jėgos kainos augimą.
Tuo tarpu „Investuok Lietuvoje“ stiprina Lietuvos vertės pasiūlymą ir investuotojai palaipsniui atkreipia dėmesį į šalies pastangas juos prisikviesti, įvertina šalies inžinerinį potencialą, infrastruktūrą.
Tikėti kad artimiausiu metu iš Lietuvoje pastatytos gamyklos išvažiuos surinktas automobilis būtų per daug drąsu. Didieji Europos automobilių gamintojai surinkimo gamyklas stato tose lokacijose, iš kurių gali pasiekti svarbiausias rinkas ir galutinį pirkėją.
Lietuvos ir aplinkinės rinkos naujų automobilių pardavimams nėra pakankamai didelės, kad tradiciniai automobilių gamintojai rastų verslo logikos milijardo eurų vertės gamyklą statyti Lietuvoje.
Tačiau įtikinti Lietuvoje kurtis didžiuosius automobilių komponentų gamintojus įmanoma. Vėlgi tai nėra paprasta, bet šis sektorius turi savo specifiką.
Jis itin imlus klasterizacijai: vienas aukščiausios prabos sektoriaus žaidėjas naujoje lokacijoje sukuria visą industrijai reikalingą infrastruktūrą ir automatiškai buria mažesnius tiekėjus aplink save.
Tokias tendencijas jau matėme Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse, tikėtina, kad pritraukus pirmąjį didelį šio sektoriaus investuotoją ir Lietuvoje matysime kylančias automobilių komponentų gamyklas.
Tiesa, yra ir dar viena niša, kurioje Lietuva gali būti konkurencinga – inovatyvių automobilių gamintojų tyrimų ir vystymo centrai.
Prognozuojant, kad iki 2025 metų elektromobilių gamybos apimtys išaugs iki 15 kartų, ir įsibėgėjus lenktynėms dėl to, kas bus pirmasis, sukūręs pilnai funkcionuojantį autonominį automobilį (čia jau varžosi „Volvo“, „General Motors“, „Tesla“, BMW ir kiti), į automobilius bus diegiama vis daugiau informacinių technologijų sistemų.
Šiuo keliu juda ir automobilių komponentų gamintojai „Bosch“, „Continental“, VISTEOn, TRW, VALEO, kurie investuoja į automobilių komunikacijos naujoves. Todėl Lietuva gali turėti pranašumą automobilių programinės įrangos bei elektronikos technologijų srityse.
Tai didžiausia automobilių pramonės tendencija per ateinantį dešimtmetį, kurioje Lietuva gali užimti savo nišą.
Bet tam reikalingi nestandartiniai sprendimai. „Tesla Gigafactory“ įkurdinimo Lietuvoje sumanymas važiuoja pilnu tempu, bet ar nebūtų puiku, kad Lietuvos įstatymai leistų šalies gatvėse bandyti autonominius automobilius ir Lietuvoje įsikurtų ne tik Elonas Muskas, bet ir jo geras draugas Larry Page‘as?
Gediminas Koryzna, „Investuok Lietuvoje“ Gamybos komandos vadovas
