T.Medaiskio ginamos reformos esmė: „Apdraustajam leidžiama dalį privalomos apsaugos savo senatvėje įgyti ne per „Sodrą“, o kaupiant ir investuojant“. Tai negera reforma, tokiu būdu kertamas visuomenės solidarumo principas, suardomas Sodros mechanizmas, kuris skirtas tam, kad dirbantys visuomenės nariai mokamais mokesčiais išlaikytų jau negalinčius dirbti ir gautų teisę į analogišką paramą savo senatvės atveju.
Pastebėsiu jau ne pirmą kartą, kad „Sodroje“ atsidūrusi įmoka tai jau ne savo pinigai, o dabartinių Lietuvos pensininkų pinigai. Toji įmoka tai apdraustojo tik virtualūs pinigai, jų niekur kitur negalima investuoti ar kaupti, tikraisiais jie virs, kad apdraustasis gaus pensijos pinigus, o tuomet jis su jais galės daryti ką tiktai nori.
O gal toji reforma kažkokiu stebuklu žymiai padidins būsimojo pensininko pajamas. Deja, ne. T.Medaiskio skaičiavimais, „2004-2012 metais vidutinio uždarbio gavėjas dėl pensijų kaupimo prarado iš „Sodros“ pensijos daugiau nei 9 eurus per mėnesį. Užtat sukaupė apie 2000 eurų pensijų fonduose. Sunku šiuos dydžius palyginti...“. Nė kiek. Padalinę tuos 2000 iš vidutinės gyvenimo trukmės nuo 65 metų – 17 metų, gausime 9,8 euro per mėnesį. Taigi, nieko neuždirbo. O kiek pradirbo?
Apie tai įtikinamai aiškina kitas ekonomikos, kartu ir pensijų guru Raimondas Kuodis. Gavęs minimalų atlyginimą, po 35 metų stažo išėjęs į pensiją žmogus gaus 13 eurų mažesnę Sodros pensiją nei nedalyvavusieji kaupime. Paguoda: iš pensijų fondo gaus 16 eurų išmoką. Tas žmogus 35 metus mokėjo fondams po 7 eurus, deja, išėjęs į pensiją, 17 metų kartu su Sodros pensija gaus tik tais pačiais 3 eurais didesnę sumą. Sodra pensijų fondų dėka sutaupys 2354 eurus (tą sumą sumokės fondai), bet prieš tai fondams turės atseikėti 2921 eurą. Monkės biznis!
T.Medaiskis: „Ne kartą svarstyta, gal tą antrąją pakopą iš viso reiktų atšaukti. Tačiau visi skaičiavimai, vertinantys demografinius pokyčius, rodo, kad pasilikus vien su „Sodros“ pensija santykinė būsimųjų pensininkų padėtis tik blogės“. R.Kuodžio skaičiavimai rodo, kad bus atvirkščiai!
O gal „ūkio plėtra ir aukštesnės technologijos padidins darbo našumą, todėl dirbančios kartos galimybės užtikrinti ir sau, ir pensininkams padorų pragyvenimą bus pakankamos...“. Deja, profesorius nesutinka su tokiu variantu, „pasikliauti vien jomis ir nieko nedaryti būtų pernelyg rizikinga“. Reikia „ieškoti būdų padidinti apsaugos senatvėje finansavimą“.
Ir buvo atrasta kongeniali išeitis, kad pensininkus gelbės net trys gerosios fėjos: valstybės biudžetas, kuris surenkamas iš visų Lietuvos mokesčių mokėtojų, dabartiniai pensininkai, nes Sodros dalis skiriama iš dabartinių pensininkų pinigų, pagaliau patys kaupiamųjų fondų dalyviai iš savo atlyginimo jo dalį skiriantys ateičiai. Bet visos šios įmokos juk eis į pensijų fondus, kurių veikla, pripažinkime nėra skaidri ir tikrai rizikinga.
Beje, pats T.Medaiskis pripažįsta, kad Sodros dalis „bene labiausiai ginčijama kaip atitraukianti lėšas nuo dabartinių pensijų poreikių“. Be to, ši dalis atitrauks lėšas ir nuo būsimųjų pensininkų, nes jiems net tris kartus didesniu procentu, negu mokamas pensijų fondams, sumažės jų pačių būsimoji pensija. Nemažai nuo šių manipuliacijų, neva taupydama, o iš tikrųjų taškydama vėjams (skaityk fondams) praras ir Sodra.
Profesoriaus aiškinimas, kad reikia „sudaryti pakankamą pensijų lėšų rezervą demografiškai „blogiems“ XXI amžiaus vidurio laikams“ vėlgi neįtikinamas. Pirmiausia, tas rezervas būtų pensijų fonduose, kurie prisipažįsta, kad „negarantuoja pensijų fondų pelningumo, praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, investicijų vertė gali kilti ir kristi, jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę“. Kita vertus, ar po 40-50 metų bus „demografiškai blogi“ laikai, net pats gudriausias guru negalėtų pasakyti.
T.Medaiskis pripažįsta, kad kažin ar tolimam ateities tikslui dalį savo poreikių, kitaip tariant, pinigų turėtų aukoti dabartiniai pensininkai. Ir teikia puikų pasiūlymą: atsisakyti jų apiplėšimo ir vietoje „2+2+2“ sistemos ją keisti į „3+3+0“, t. y. be pensininkų dalies. Ir visiškai teisingai: „Kaupimo mastas nuo to nenukentėtų, bet būtų pašalinta dabartinių ir būsimųjų pensininkų tikra ar tariama priešprieša“. Sveikinu profesorių už šią idėją!
Teisingas ir pripažinimas, kad taupymas „tik iš Sodros pinigų“ yra neracionalus, todėl įstatymų leidėjai turėtų leisti tokiems dalyviams apsispręsti: arba jie dalyvauja visa apimtimi, arba pasikliauja vien „Sodra“. Teisingam sprendimui priimti reikėtų, kad šalies žiniasklaida teiktų ne tik pensijų fondų apologetų, bet ir jų priešininkų argumentus.
Dėl artimiausios ateities. Profesoriaus skaičiavimais 2004 – 2018 metų laikotarpiu vidutinio uždarbio gavėjai fonduose sukaups apie 5000 eurų. Abejoju, ar tai realu, nes per 12 metų tie patys gavėjai sukaupė 1967 eurus, bet per 2-3 metus jų turtas turėtų padidėti 2,5 karto. Kažin ar taip galėtų būti.
O dėl dabarties, tai Socialinės apsaugos ministerija(!) pirmą kartą paskaičiavo, kad vidutinį atlyginimą gavusio ir 37 metų stažą turinčio žmogaus pensija, apskaičiuojant ją pagal naująjį pensijų įstatymą būtų 254,90 eurų (t.y. tiek pat kiek ligi šiol, kuriem galam tuomet naujaip skaičiuoti?), bet dėl dalyvavimo pensijų fonduose sumažėtų 23 eurais arba 9 procentais! Įsidėmėkite šį skaičių: 23 EURAI. Per vidutinį pensijos gyvenimą (17 metų) žmogus gaus 4692 eurais mažiau negu nedalyvavęs tuose fonduose.
Straipsnio pabaigoje gerbiamas profesorius T.Medaiskis personaliai kreipiasi į tokį pensininką A.Lapinską ir arba pritaria, arba ginčija jo teiginius. Su malonumu atsiliepiu.
1. Profesorius pritaria mano paminėtiems oficialiems reformos tikslams – apsaugos senatvėje diversifikavimui ir Sodros įsipareigojimų sumažinimui. Nuo savęs pridėsiu, kad abu tikslai sugriuvo: pensijos nuo šių eksperimentų nedidėja ir nedidės, Sodros skola toliau gilės, o dabartiniai pensijų dydžiai nepajudins jų iš paskutiniųjų vietų Europoje.
2. Anot T.Medaiskio aiškinimo, pervedamų pensijų fondams lėšų kompensavimas Sodrai nebuvo numatytas. Deja, pastebėsiu, kad įstatymo aiškinamajame rašte tai buvo įsipareigota pakankamai aiškiai, bet pačiame įstatyme tai jau sakoma su žodeliais „gali būti“. Dabar paaiškėjo, kad tas „gali būti“ reiškia ir „gali nebūti“. Ką norėta apgauti tokia žodžių ekvilibristika – Seimo narius, Sodrą, pensininkus?
3. ir 12. Profesorius sutinka, kad kaupiamoji sistema išmokų dydžio negarantuoja, bet esą jų negarantuoja ir „Sodra“. Šia proga pastebėsiu, kad vis dėlto Sodros mokumo garantas yra valstybės biudžetas, kitaip tariant valstybė, ir jame tikrai nerasime žodžių „negarantuoja“, kai pensijų fondai savo pagrindiniuose postulatuose tai pabrėžia ne kartą: negarantuoja pelningumo, rezultatų, investicijų vertės ir sėkmės.
4. T.Medaiskio tvirtinimas, kad pensijų fondai „davė labai nedidelį, bet teigiamą efektą pensijos gavėjui“ ganėtinai keistas, nes pensijų padidėjimą puse euro per 8 metus vadinti teigiamu efektu neapsiverčia liežuvis. O aimanuoti dėl įvykusios krizės vėlgi nesolidu, nes tokia ar dar didesnė krizė gali įvykti jau ir kitą savaitę ir nusinešti visą pensijų kaupą, geopolitinė situacija, deja, to neeliminuoja.
5-6. Nereikėtų profesoriui minėti absurdų: atimti lėšas iš švietimo ir atiduoti pensijoms. Pensininkams užtektų remiantis 100 metų Europoje veikiančia pensijų sistema sumokėti jų uždirbtas pensijas. Keista, kad būtent pensininkams užkraunama rūpintis, kas bus kažin kada ateityje? Tuo turėtų rūpintis suinteresuoti žmonės, jaunoji ir vidurinioji karta, iš esmės Seimas, neatidėliodamas įgyvendinti Vyriausybės programos pensijų dalį (214, 215 punktai), ir svarbiausia, netęsdamas skriausti pensininkų.
8-10.11. T.Medaiskio siūlymas „taupyti ateičiai“ nesmerktinas. Kaip ir pamąstymas, ar tos santaupos virs gyvenimo kokybe. Manipuliacijos su pensijų fondais tam kelia abejonių. Ir jau visai keistu pavadinčiau profesoriaus klausimą: ar būsimoji dirbančiųjų karta norės tuometiniams pensininkams parduoti duonos. Nesupratau, ar kad jos nekeps, ar kad pensininkai neturės duonai pinigų?
14. T.Medaiskio nuomone, Vengrijoje ir Lenkijoje valdžia neturi jokios paramos išsilavinusioje visuomenės dalyje(!), todėl sustabdė ar pristabdė pensijų fondų veiklą. O kaip su ta išsilavinusia visuomene Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, kur Lietuvos pavyzdžio pensijų fondų taip pat nėra?
15. Apie Sodros skolos „atidavimą“ valstybės biudžetui rašyta ne kartą. Bet kol kas ši skola puikuojasi, pvz., Sodros statistikos portale „Atvira Sodra“. Sodros biudžeto skola minima ir Socialinės apsaugos ministerijos išleistame Socialiniame pranešime. Keista tuomet iš profesoriaus girdėti, kad ta skola neteisėta ir iš viso Sodros skolos nėra, tai esą tėra bendra valstybės skola. Ką norėta dar kartą apgauti tokia ekvilibristika – Seimo narius, Sodrą, pensininkus, Tarptautinį valiutos fondą? Jeigu Sodros skolos nėra, valstybės valdžia turėtų ją likviduoti. Kol kas tokiam žingsniui nesiryžtama.
