Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta bei darbo jėgos trūkumas. Todėl iš naujosios Vyriausybės laukiama darbų, padėsiančių išspręsti šiuos iššūkius ir paskatinsiančių aktyvesnes investicijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimą.
Optimizmas auga, bet trukdžiai plėtrai išlieka
Verslo vadovų nuomonės tyrimo duomenimis, 65 proc. jų ateities perspektyvas vertina optimistiškai arba labiau optimistiškai nei pesimistiškai.
Didžiuosiuose miestuose veikiančių įmonių vertinimai pastebimai geresni nei veikiančių regionuose. Tokio skirtumo priežastis – didmiesčiuose gerokai aktyvesnė vidaus paklausa, vartojimas, o tai prisideda prie optimistinių nuotaikų.
„Verslo optimizmą patvirtina ne tik tyrimas, bet ir Europos Komisijos skaičiuojamas ekonominių lūkesčių indeksas. Lietuvos įmonių nuotaikos dar nėra tokios geros kaip prieš 2008-2009 m. krizę, tačiau yra geriausios per pastaruosius penkerius metus“, – sako Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Gerėjantys lūkesčiai skatina verslo įmonių vadovus galvoti apie investicijas į plėtrą. Kaip rodo apklausa, artimiausiais metais jas planuoja beveik trys ketvirtadaliai Lietuvoje veikiančių įmonių. Aktyviausiai plėtros planus kuria stambios įmonės, kurių pajamos per metus viršija 30 mln. eurų, o vangiausiai tos, kurių pajamos nesiekia 2 mln. eurų. Jų dalys atitinkamai siekia 92 ir 62 procentus.
Nepaisant optimistiško nusiteikimo dėl ateinančių metų perspektyvų, verslo įmonių vadovai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, trukdančių planuojamai verslo įmonių plėtrai. Tarp jų: pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta, darbo jėgos trūkumas, neužtikrintumas tarptautinėje aplinkoje ir lėtas ekonomikos augimas Lietuvoje.
„Vis dėlto, iššūkiai, su kuriais susiduria įmonės, smarkiai priklauso nuo jų dydžio. Pavyzdžiui, tarp smulkiojo verslo minimų opių problemų – finansinių išteklių trūkumas ir nepakankama darbuotojų kvalifikacija.
Pastarasis veiksnys itin svarbus regionuose veikiančioms įmonėms, kurioms kartu tenka spręsti ir darbo jėgos trūkumo problemą. Tuo metu stambioms įmonėms kur kas labiau nei kitoms rūpi situacija tarptautinėje erdvėje“, – sako R. Grajauskas.
Darbų, kurie paskatintų verslą investuoti, sąrašas
Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto, susumavus tyrimo rezultatus, galima išskirti darbų, kurie padėtų pagerinti verslo aplinką Lietuvoje ir paskatintų įmones aktyviau investuoti, sąrašą: mokestinės aplinkos gerinimas įvedant lengvatą reinvestuojamam pelnui ir mažinant darbo jėgos apmokestinimą, švietimo sistemos reforma, aktyvesnė kova su šešėline ekonomika ir jaunų talentų iš užsienio pritraukimas į Lietuvos universitetus.
„Kai paklausėme įmonių vadovų, kas labiausiai juos paskatintų investuoti į plėtrą, daugiau kaip 80 proc. nurodė reinvestuojamo pelno neapmokestinimą. Šią mokestinę lengvatą jau daugelį metų taiko Estija – tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių didesnes investicijų apimtis šioje šalyje. Savo ruožtu investicijos yra ekonominio augimo pagrindas“, – sako R. Grajauskas.
Pasak jo, Lietuvoje reikėtų siekti ir mažesnio darbo jėgos, ypač mažiausias pajamas gaunančiųjų, apmokestinimo. Vertinant biurokratinę aplinką, ji Lietuvoje nėra per daug prasta – pavyzdžiui, „Doing Business“ reitinge mūsų šalis užima 21 vietą. Tačiau kai kurios probleminės sritys, ypač susijusios su teisine aplinka ir ginčų nagrinėjimu išlieka, taip neprisidėdamos prie stabilios verslo aplinkos kūrimo.
„Verslo įmonių pastebimą darbo jėgos trūkumą padėtų spręsti švietimo sistemos reforma ir lankstesnė jos reakcija į darbo rinkoje pastebimus poreikius – daugiau techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų, mažiau socialinių mokslų specialybių studentų.
Spręsti verslo iššūkius padėtų ir imigracijos didinimas, siekiant į universitetus pritraukti daugiau jaunų talentų iš tokių šalių kaip Gruzija ir Ukraina. Jie čia studijuotų, o vėliau įsilietų į darbo rinką ir būtų išsilavinusi darbo jėga, kurios ateityje trūks vis labiau“, – tikina R. Grajauskas.
Paskutinis darbas, kurio iš naujojo ministrų kabineto laukia Lietuvoje veikiančios įmonės – aktyvi kova su šešėlinė ekonomika, sukuriančia nelygias sąlygas sąžiningam verslui: „Sąžiningos įmonės turi konkuruoti su tomis, kurios galbūt nemoka mokesčių ir dėl to gali pasiūlyti žemesnę prekių ar paslaugų kainą, taip stumdamos savo varžovus iš rinkos. Tokia sistema tik dar labiau skatina sukčiavimą, nes jei to nedarai, tau nepasiseks, tuo tarpu dėmesys procesų efektyvumui tampa antraeiliu dalyku“.
Reprezentatyvią verslo įmonių vadovų arba už plėtrą atsakingų darbuotojų apklausą apie įmonių investavimą į pelną atliko komunikacijos agentūra OMD. Apklausoje dalyvavo 402 skirtingo dydžio skirtinguose Lietuvos regionuose veikiančios įmonės.
