Per skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ organizuotus verslo etikos pusryčius šie klausimai kilo ir įmonių bei valstybinių institucijų atstovams, kurie diskutavo apie tinkamas priemones pasveikinti kolegas ar verslo partnerius švenčių proga.
Verslo dovanų teikimo praktika nagrinėjama ir naujame antikorupcijos vadove, kurį verslui parengė Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su verslo bendruomene. Tikimasi, kad jis padės įmonių vadovams rasti atsakymus į jiems kylančius dovanų politikos klausimus.
Per susitikimą sutarta, kad artimas ryšys ir pasitikėjimas užtarnaujami ne per vieną dieną, todėl apsikeitimo dovanomis nederėtų laikyti gerų santykių pagrindu. Pasigirdo minčių, kad apskritai reikėtų sugriauti verslo dovanų teikimo tradiciją ir be reikalo neeikvoti įmonės finansų.
Dovanos – organizacijos pinigų švaistymas?
Specialiųjų tyrimų taryba laikosi griežtos pozicijos ir patikina, kad verslo dovanų derėtų atsisakyti.
„Kiekvienas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojas, atlikdamas savo darbo funkcijas, veikia savo organizacijos vardu. Darbdavys sudaro reikiamas sąlygas dirbti, už savo darbą darbuotojas gauna atlygį, už labai gerai atliktą darbą – priedus, premijas, todėl dovanos jam asmeniškai teikiamos neturėtų būti“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos, Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiasis specialistas Aloiz Šafranovič.
Jis papildo, kad kai kuriomis dovanomis gali būti siekiama daryti poveikį, jomis gali būti pridengtas kyšis. Tokias dovanas teikti ar priimti draudžiama, išskyrus leidžiamas smulkias dovanas pagal tarptautinį protokolą arba nurodytas organizacijos dovanų politikoje. Vis dėl to, dažnai pamirštama, kad net ir nedidelės smulkmenos, gali turėti neigiamos įtakos įmonės reputacijai.
„Švenčių proga yra įprasta parodyti dėmesį klientams, verslo partneriams, tačiau dažnai kyla klausimas – kaip tai padaryti. Patirtis rodo, kad Lietuvoje vis dar gajus mitas „jei neneši dovanų – bus blogai“.
Tačiau vertinant iš verslo perspektyvos akivaizdu, kad bandymai dovanomis „nusipirkti“ verslo partnerius nėra efektyvūs. Įmonės vis tiek renkasi geriausius pasiūlymus, atsižvelgdamos į konkrečius savo poreikius, tad didelės dovanos tampa tiesiog „daiktų mainais“ tarp organizacijų“, – mano „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Gintautas Dirgėla.
Jam paantrina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Jo teigimu, įmonėse turėtų būti numatyta aiški dovanų politika, o vienas reikšmingiausių punktų joje – dovanų vertė. Tai stiprina reputaciją ir padeda suvaldyti riziką.
„Dovanos nėra blogybė, jei tai mandagumo, dėmesio gestas. Neretai dovanojimo tradiciją remia ir kultūriniai dalykai. Vis tik teoriškai, mažose dovanėlėse taip pat gali slypėti „gudrus ėjimas“. Kartais įtaka kitam žmogui prasideda visai nekaltai – nuo pavaišinimo kavos puodeliu“, – teigia S. Muravjovas.
Dovana – neverbalinė įmonės komunikacijos išraiška
Į dovanas, kaip į organizacijų komunikacijos priemonę, siūlo žvelgti verslo dovanų įmonės „Multidora“ vadovė Rita Bartkevičienė.
„Klausimas, ar vis dar reikia keistis dovanomis kyla tuomet, kai terminas „verslo dovanos“ suprantamas labai siaurai. Iš tiesų, verslo dovanos yra neverbalinė įmonės komunikacija. Atsakingas ir kūrybingas požiūris į verslo dovanas padeda įmonei realizuoti savo komunikacijos planus“, – komentuoja ji.
R. Bartkevičienės teigimu, renkant dovaną verslo partneriui verta pagalvoti apie tai, ką savo dovana norite pasakyti ar akcentuoti. Nereikėtų koncentruotis į dovanos finansinę išraišką, kartais taikliai parinkta nedidelio biudžeto dovana, perteikianti tinkamą žinutę, skoningai apipavidalinta bei įpakuota, gali būti daug vertingesnė nei brangus, bet skubotai pasirinktas daiktas.
Pastebėta, kad Lietuvoje švenčių laikotarpiu įmonės vis dažniau renkasi dovanas, skirtas visam įmonės kolektyvui, populiarėja vaisių krepšiai, pyragai, saldainiai, mažėja alkoholio, ieškoma kūrybiškų, originalių sprendimų. Vis didesnę reikšmę ir populiarumą įgyja modernūs elektronikos prietaisai bei aksesuarai.
Atsigręžiama ir į sveiką gyvenseną, ekologiškumą, aktyvų laisvalaikį. Aktualumo nepraranda tautiniai motyvai, lietuvišką identitetą, kultūrines tradicijas bei vertybes atspindinčios dovanos. Reprezentacinių dovanų tendencijos keičiasi – nyksta tušinukai, bloknotai ir panašios smulkmenos, nes manoma, kad įmonės pasiekė pakankamai gerą ekonominį lygį, todėl gauti darbaknygę ar kitą kanceliarijos prekę nebėra vertybė. Neretai dovanų visai atsisakoma, apsiribojama atvirukais.
