Investavimo pajamų – palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio – apmokestinimo taisyklės šiais metais praktiškai nesikeitė. Vienintelis reikšmingas pokytis, lyginant su 2015 metais, yra tai, kad neapmokestinama pajamų suma yra sumažėjusi nuo 3000 iki 500 eurų.
Ši suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, ji taikoma ir kapitalo prieaugiui (realizuotam pelnui iš vertybinių popierių pardavimo), tačiau nėra taikoma dividendams. Taigi maksimali neapmokestinama pajamų suma vienam gyventojui sudaro 1000 eurų, ir tai leidžia sutaupyti iki 150 eurų mokesčių per metus.
Investavimo pajamų apmokestinimo tendencija pastaraisiais metais nedžiugina investuotojų. Iki 2014 m. Lietuvoje egzistavusios taisyklės numatė gyventojams palankų palūkaninių pajamų ir pajamų iš kapitalo prieaugio apmokestinimą. Tačiau šios apmokestinimo taisyklės buvo pakeistos ir tai padaryta ne investuotojų naudai.
Praėjusiais metais neapmokestinamą sumą sumažinus iki 500 eurų, atrodė, kad didesniam investavimo pajamų apmokestinimui erdvės praktiškai neliko. Tačiau šis vaizdas gali vėl pasikeisti. Pasigirstant kalboms apie Sodros įmokų ir GPM apjungimą ir kone dvigubai didesnį (29 proc.) GPM tarifą, kyla klausimas, kas atsitiktų su investavimo pajamomis, jei tokia mokestinė reforma būtų įgyvendinta.
Sprendžiant iš mokesčių politikos formuotojų pasisakymų, naujasis GPM tarifas skaudžiai paliestų gyventojus, kurie gauna pajamas, neapmokestinamas Sodros mokesčiais. Joms priskiriamos ir pajamos iš kapitalo – pajamos iš finansinio turto (akcijų, obligacijų, fondų, indėlių), nekilnojamo turto pardavimo, nuomos ir panašiai. Tai būtų aiškus neigiamas signalas investuotojams.
Tikėtina, kad ateityje, tikriausiai, bus dar nemažai diskutuojama dėl mokesčio tarifo, kuris taikomas investavimui. Tačiau praktikoje drastiškas mokesčio kėlimas gali išprovokuoti atitinkamą investuotojų elgesį, pavyzdžiui, investuotojų pasitraukimą į šešėlį arba mokesčių rezidavimo vietos keitimą.
Kaip žmonės ir verslas reaguoja į staiga išaugusius mokesčius, galėjome stebėti 2008 m. pabaigoje įvykdžius staigią mokesčių reformą. Belieka tikėtis, kad svarstant GPM tarifo pokyčius bus atsižvelgta į visus argumentus ir priimtas išmintingas sprendimas.
Kita vertus, užmojai reformuoti mokesčius suteikia ne tik nuogąstavimų, bet ir vilties, kad būtų išspręstos egzistuojančios apmokestinimo problemos. Pavyzdžiui, tik realizuoto pelno iš vertybinių popierių apmokestinimas reiškia, kad net ir nuostolingas vertybinių popierių portfelis gali būti apmokestintas, jei pelningos pozicijos realizuojamos metų eigoje, o nuostolingos lieka nerealizuotos.
Nuostolio iš vertybinių popierių pardavimo perkėlimas į kitus kalendorinius metus, obligacijų kupono apmokestinimo aspektai – šios problemos jau seniai akcentuojamos, tačiau sprendimo kol kas neturime.
Sumaniai investavimo apmokestinimo klausimus yra išsprendusi Estija. Jei žmogus pageidauja investuoti įprastai, pavyzdžiui, pirkti akcijų ar obligacijų, tokiu atveju jam būtų taikomos įprastinės apmokestinimo taisyklės. Tačiau kaip alternatyvą jis gali pasirinkti investuoti per investicinę sąskaitą.
Tokios sąskaitos privalumas yra tai, kad visos pajamos, gaunamos į šią sąskaitą, yra neapmokestinamos iki to laiko, kol žmogus iš šios sąskaitos išsiima daugiau pinigų nei buvo įdėjęs. Tokia sistema yra paprasta ir nesunkiai suprantama gyventojams, ir ji užtikrina investavimo apmokestinimo pasirinkimo teisę.
Ramūnas Riazanskis yra „Swedbank“ privačiosios bankininkystės departamento konsultantas
