DNB bankas, atlikdamas jauno verslo barometro tyrimą, apklausė jaunus verslininkus, kurių įsteigtos įmonės veiklą vykdo bent porą metų.
Paskutinį kartą tyrimas buvo atliktas prieš 4 metus, tad per tiek laiko daug kas pasikeitė.
„Vienas svarbiausių pokyčių – jaunų verslininkų optimizmą keičia realizmas“, – sakė DNB banko smulkių verslo klientų departamento vadovas Andrius Ivašauskas.
Įmonių nemažėja, bet kaip joms sekasi?
Jaunų verslų Lietuvoje vis dar įsteigiama daug. Rekordinis įkurtų įmonių skaičius buvo pasiektas 2012 metais, ir nuo to laiko kasmet atsiranda 8-9 tūkst. naujų įmonių.
„Šitas skaičius yra didelis, bet esminis klausimas – kaip toms jaunoms įmonėms sekasi?“, – kalbėjo A.Ivašauskas.
O sekasi įvairiai. Pagrindinė tendencija – įmonės mažėja. Jei anksčiau vyravo jaunos įmonės, kurių kolektyvą sudarė 5-6 asmenys, šiuo metu dauguma jaunų įmonių savo veiklą pradeda turėdamos 1-2 darbuotojams.
Apkarpyta ir įmonių apyvarta.
2013 metais daugumos jaunų įmonių metinė apyvarta buvo daugiau nei 61 tūkst. eurų. Šiandien jaunos įmonės nebetiki, kad susikrauti turtų galima per pirmus porą veiklos metų – daugumos tyrime dalyvavusių įmonių metinė apyvarta nesiekia 15 tūkst. eurų.
Nebesiveržiama ir į užsienio rinkas. Jei anksčiau jaunos įmonės skyrė dėmesio eksportui, šiuo metu vis daugiu jų pasitenkina vidaus rinka.
„Tai – suprantama. Juk vidaus rinkoje aiškesnė teisinė bei mokestinė aplinka, o ir pačių vartotojų lūkesčiai lengviau suvokiami“, – sakė DNB banko atstovas.
Nors įmonių apyvarta mažėja, jos dirba sėkmingai.
„Šiemet fiksuojamas rekordiškas skaičius įmonių, dirbančių pelningai. Tvirtai laikosi ir tos įmonės, kurios pelno neuždirba, bet sugeba laiku sumokėti atlyginimus bei mokesčius“, – kalbėjo A.Ivašauskas.
Apkarpyti sparnai
Nors ir laiku sumoka algas, plėtrą šiemet jauni verslininkai vertina kaip niekad atsargiai.
Jie išmoko analizuoti ekonominius rodiklius bei vertinti pačią ekonominę situaciją, o ji šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu – gana neapibrėžta.
Jei 2013 metais daugelis jaunų įmonių planavo plėtrą, šiuo metu didžioji dalis jų neketina nei samdyti naujų darbuotojų, nei investuoti. Nebesvajojama ir apie greitą apyvartos auginimą.
„Jaunas verslas šiandien nėra linkęs rizikuoti. Dominuoja požiūris, kad geriau į priekį judėti mažais žingsniais, bet tvirtai, nei greitai, bet rizikingai“, – kalbėjo DNB banko atstovas.
Kas pasikeitė?
Tyrimo rezultatai atskleidžia suprastėjusią jaunų verslininkų nuotaiką, tad kas gi atsitiko?
„Atrodo, išeini į gatvę, ir joje niekas per daug nepasikeitė, jokių esminių pokyčių neįvyko“, – teigė A.Ivašauskas.
Vis dėlto jaunas verslas junta pokyčių.
Po krizės sparčiai augusi ekonomika sulėtėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Eksporto apimtys mažėja, o Lietuvos ekonomika nuo jo yra vis dar stipriai priklausoma.
„Pozityvu čia tai, kad lietuviškos prekės vis dar turi paklausą, o labiausiai krenta reeksporto dalis“, – sakė DNB banko atstovas.
Eksporto apimtims mažėjant, Lietuvos verslą gelbsti augantis vidaus vartojimas, tačiau ir čia slypi rizikos kabliukas: lietuviai daugiau vartoja, nes auga atlyginimai, o būtent algos neretai sudaro didelę dalį jaunų įmonių sąnaudų.
„Tai tarsi tiksinti bomba. Tolimesnis spaudimas didinti atlyginimus galia daryti įtaką ir verslo pelningumui, ir plėtros galimybėms“, – kalbėjo A.Ivašauskas.
Demografinės prognozės liūdina dar labiau.
Situacija darbo rinkoje prasta, o ateityje žada būti dar blogesnė.
2020 m. lietuvių sumažės iki 2,6 milijono, o 2050 m. prognozuojama, kad mūsų beliks vos 1,9 milijono, iš kurių (jei tik nebus imtasi rimtų reformų), dirbančiųjų bus tik 1 milijonas.
Ar verta nuleisti rankas?
Nors prognozės nedžiugina, pavojaus varpais skambinti A.Ivašauskas nepataria: „Kai manę klausia, ar šiandien verta pradėti verslą, aš atsakau vienareikšmiškai – verslą reikia pradėti dabar“.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet fiksuojamas kaip niekad didelis pelningai augančių įmonių skaičius.
„Tai reiškia, kad rasti savo nišą ir dirbti sėkmingai tikrai galima, tik galbūt šiandien reikia įdėti daugiau pastangų norint to pasiekti“, – sakė DNB banko atstovas.
Jauni verslininkai dažnai teigia, kad pagrindiniai sėkmingo verslo faktoriai – gera komanda bei unikali idėja. Vis dėlto, šiandien nė to nebeužtenka.
A.Ivašausko teigimu, norint dirbti sėkmingai, jauniems verslininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti savo vadybinėms kompetencijoms – reikia mokytis tinkamai valdyti verslą, geriau tenkinti klientų poreikius, didinti darbo efektyvumą, vertinti rizikas bei diversifikuoti rinką.
Šiandien išlošia tie jauni verslai, kurie sugeba ne staigiai išsiplėsti, o protingai augti.
“Kurti naują verslą nereikia bijoti ir tai tikrai galima padaryti sėkmingai“, – drąsino A.Ivašauskas.
