„Kitais metais visų Europos Sąjungos šalių ekonomikose
prognozuojamas augimas“, – sakė jis, kalbėdamas Europos Parlamento
(EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre.
Pasak V. Dombrovskio, ekonominis augimas ES iš dalies susijęs
su investiciniu aktyvumu.
Pirmadienį Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė Europos parlamentarams, kad euro zonoje stebimas saikingas, bet „stabilus atsigavimas“.
Su tokia nuomone nesutinka Europos Parlamento narys, Tautų ir
laisvės Europos frakcijos atstovas Jean-Luc Schaffhauser. Jis tvirtina, kad „euro zona
nebefunkcionuoja“. Pasak jo, nėra aiškiai matomų jos privalumų.
Parlamentaras neatmetė galimybės, kad išeitis šioje situacijoje
galėtų būtų ne Europos finansinės sistemos gelbėjimas, o realiosios
ekonomikos – „iš tikrųjų pelningų projektų“ – finansavimas.
Ekspertų teigimu, finansinę-ekonominę krizę ES lemia sisteminis
euro zonos netobulumas, kai monetarinę politiką vykdo
nepriklausomas ECB, o ekonominę, mokestinę ir biudžeto politiką –
suverenios ES narių-valstybių vyriausybės.
Toks struktūrinis
prieštaravimas atkeliavo iš devintojo dešimtmečio, kai bendros
Europos valiutos koncepcija tik formavosi, teigia ekspertai.
