Siekiant prisijaukinti kultūrinę įvairovę, kasdienės rutinos dalimi tampa netgi virtualūs pokalbiai prie puodelio kavos. Kaip su iššūkiais tvarkosi globalių komandų vadovai? Ko iš vadovo gali tikėtis prie komandos prisijungiantis darbuotojas?
Verslui plečiant savo veiklos geografiją ir steigiant padalinius skirtingose šalyse, formuojamos globalios komandos, kurių narių darbo vietos gali būti išsibarsčiusios po visą pasaulį. O dideli atstumai ir kultūriniai skirtumai paskatino vadovus ieškoti naujų darbo planavimo metodų.
Konsultacijų ir mokymo kompanijos „OVC Consulting“ vyriausioji konsultantė Ramunė Kabašinskienė įsitikinusi, kad jų įdedamos pastangos atsiperka su kaupu – dėl komandos narių skirtumų problemos sprendimas gali užtrukti ilgiau, bet idėjų ir patirčių įvairovė garantuoja kokybiškesnius rezultatus.
Prie jų prisideda ir tai, kad globaliose komandose ypač daug dėmesio skiriama darbo kokybei bei bendradarbiavimo įgūdžiams gerinti.
„Tarptautinės organizacijos naudojasi nuoseklaus ugdymo sistemomis bei stiprina darbuotojų kompetencijas mokymų ir stažuočių metu. Todėl vidutinė darbuotojų kaita tarptautiniuose paslaugų centruose yra itin maža, ji siekia tik apie 10 proc.“, – tvirtina R. Kabašinskienė.
Kolega – tik kitoje ekrano pusėje
Jau beveik metus „Danske Bank“ Grupės komandai (kurios narių darbo vietos – tiek Lietuvoje, tiek ir Danijoje), atsakingai už valiutos keitimo bei pinigų rinkos sandorių atsiskaitymus, vadovaujanti ir bent kartą per mėnesį į Daniją skrendanti Aušra Čepelienė įsitikinusi, kad dirbant su kolegomis kitose šalyse ypač svarbu kuo greičiau užmegzti emocinį tarpusavio ryšį. Todėl reguliarūs pokalbiai apie darbą ir ne tik su globalios komandos nariais turi tapti kasdienės vadovo rutinos dalimi.
„Kalbuosi ne tik su komandų vadovais, bet ir su kitais darbuotojais. Skambinu norėdama ne tik aptarti darbus, bet ir pasidžiaugti asmeninio gyvenimo sėkmėmis. Ši praktika ypač naudinga, nes danams nėra svarbūs statusai, jie nesupanikuoja pamatę boso skambutį. Vadinu tai „virtualios kavos“ pokalbiais – neformaliomis diskusijomis bei pasidalinimais patirtimi“, – sako A. Čepelienė.
Pasak jos, dirbant su skirtingų tautybių žmonėmis, pirmiausia reikia būti atviram, tolerantiškam ir nebijoti klausti bei klysti: „Kilus bent mažiausiai abejonei, nedelsiant viską išsiaiškiname ir gana atvirai išsakome savo nuomones. Tik tokiu būdu galime išvengti nesusikalbėjimų ateityje. Šiame darbe itin svarbu gebėti užmegzti ir palaikyti kultūrinius santykius ir ryšius (angl. – cultural networking skills)“.
Danai linkę diskutuoti, lietuvius reikia skatinti
Konsultacijų ir mokymo kompanijos vyr. konsultantė R. Kabašinskienė tvirtina, kad norint vienas nuo kito nutolusiuose padaliniuose išlaikyti aukštą paslaugų kokybės standartą, būtina dirbti struktūruotai ir laikytis griežtų terminų. Šis darbas reikalauja išskirtinio atidumo detalėms, itin gerų komunikacinių gebėjimų ir lankstumo. Toks darbo modelis ypač naudingas tuomet, kai reikia valdyti didelius informacijos srautus ir įtemptai dirbti nuolat besikeičiančioje verslo aplinkoje.
Globalios komandos vadovė A. Čepelienė patvirtina, kad vadovaujant globaliai komandai labai svarbu iš anksto nusistatyti taisykles ir vadovautis vienodai suprantamomis procedūromis. Darbe svarbiausia pagarba, privalu neturėti išankstinių nuostatų, susiformavusių dirbant tik su lietuviškomis komandomis.
„Kolegos iš Danijos yra linkę dažniau išsakyti savo nuomonę, jie nevengia klausti ir oponuoti. Lietuviai priešingai – neklausia ir nekomentuoja, jeigu jiems pasirodo, kad ir taip viskas aišku. Ieškodami kompromiso, lietuvius skatiname klausimus pasiruošti iš anksto, tuo tarpu kolegas iš Danijos stengiamės laiku sustabdyti, jeigu diskusija per daug išsiplečia“, – patirtimi dalijasi globalios komandos vadovė.
Kultūriniai atradimai: saldainiai ir sūreliai
A. Čepelienė tvirtina, kad darbas globalioje komandoje kaskart skatina pamiršti savo aplinkai būdingas mąstymo bei elgesio normas ir išeiti iš komforto zonos. Moteris džiaugiasi, kad kolegos iš skirtingų pasaulio vietų leidžia pažinti kitas tautybes ir suprasti, kad kultūriniai skirtumai ne tokie ir dideli, jei juos gebama tinkamai priimti.
„Šiuo metu labiausiai, matyt, vis dar stebina tik skirtingi valgymo įpročiai. Didžioji dalis danų pietums valgo silkę ir kiaušinius bei užsigeria pienu. Ir, žinoma, danai neįsivaizduoja nė vienos dienos be lakricos saldainių. Tačiau kolegoms viešint Lietuvoje, kartą buvo labai smagu stebėti kai kurių veidus, kuomet jie pirmą kartą paragavo lietuviškų sūrelių, glaistytu šokoladu“, – juokiasi A. Čepelienė.
