„Tokie žmonės kaip aš, lietuviai, kurie gyveno Amerikoje, turi traumą“, – ketvirtadienį vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo J.Didžiulis.
Lietuvybė, vardu Reikia
J.Didžiulis pasakojo augęs su „reikia“ lietuvybe: „Mums visuomet kalė į galvą, kad reikia mokytis lietuviškai, reikia šokti lietuviškus šokius, vilkėti tautinius rūbus. Mokykloje šaipėsi iš mūsų vardų, nes Eglė Amerikoje tapdavo Ugly.“
J.Didžiulis prisiminė, kad jo namai iki lubų buvo nukabinti gintaru, Vyčio atvaizdai puošdavo net šaldytuvą: „Amerikoje sutikau daug lietuvių, kurie turėjo tatuiruotę „Lietuva dega mūsų širdyse“. Maniau, kad Lietuvoje tokių bus dar daugiau.“
Tiesa, grįžus viskas buvo kitaip – jį stebino, kad niekas Lietuvoje nejodinėja arkliais, merginos nenešioja gintarinių karolių, o pamatęs kalvą, ant kurios stovi Gedimino bokštas, niekaip negalėjo jos vadinti kalnu.
„Patyriau visišką identiteto krizę“, – prisipažino J.Didžiulis.
„Aš gyvenau su „reikia“ lietuvybe ir supratau, kad labai daug tokių žmonių vėliau lieka be vietos – Amerikoje jie lietuviai, Lietuvoje – amerikiečiai“, – sakė Jurgis.
Kas yra lietuvis?
Tai supratęs J.Didžiulis pradėjo keliauti po pasaulį, bendrauti su išeivijos lietuviais ir klausinėti jų nepatogių klausimų: kas yra lietuvis? Ar Lietuva yra vien Lietuvoje? Ar lietuviu gali būti kitatautis? Ar išeivis yra išdavikas?
Jis pradėjo savęs klausti: „Ar aš esu pusiau lietuvis? Ar aš 50 proc. kolumbietis ir 50 proc. lietuvis?“
Bendraudamas su emigrantais J.Didžiulis teigė supratęs, kad vieno lietuvio apibrėžimo nėra. „Vieni sako, kad svarbu mylėti Lietuvą, kad galėtum vadinti save lietuviu, kiti – kad reikia išlaikyti lietuvybę, būtinai kalbėti lietuviškai, treti tiki, jog tikrieji lietuviai – tik pirmieji, kurie emigravo.
Aš negaliu pasakyti, kas yra lietuvybė, bet žinau, kas yra lietuvis. Tai tas, kuris laiko save lietuviu“, – sakė jis.
Neperpjausi
J.Didžiulis įsitikinęs, kad negali būti pusiau lietuvis.
„Ar tai profesija? Ar aš galiu Kolumbijoje būti lietuvis, o Lietuvoje kolumbietis? Jei advokatas išmoksta ekonomikos, ar jis pasidaro mažiau advokatas?“
Puoselėjamas identitetas, J.Didžiulio nuomone, tampa žmogaus dalimi ir jį praturtina.
„Tai kaip knygos. Perskaičius daug knygų informacija neprasiskiedžia, tu tiesiog pradedi daugiau žinoti ir suprasti“, – sakė J.Didžiulis.
Priimkime mišrūnus
„Amerikoje buvo Italijos amerikiečiai, Airijos amerikiečiai, bet niekuomet nebuvo Amerikos lietuvių. Buvome tiesiog lietuviai“, – sakė J.Didžiulis.
Jis apgailestauja, kad nemažai yra lietuvių, kurie grįžę į Lietuvą staiga suprato, jog jų čia nepriima. „Sutikau moterį, kuri sakė maniusi, kad yra lietuvė, kol negrįžo į Lietuvą“, – kalbėjo J.Didžiulis.
Jis prašo vieno – neprašyti jo pasirinkti tarp Lietuvos ir Kolumbijos ir jis bus pats geriausias patriotas.
„Jei būsime uždari, turėsime 2,8 milijono žmonių nykstančią šalį. Bet jei sakysime, kad lietuviu gali būti ir toks mišrūnas kaip aš, negrynaveislis, tai pradėsime žengti pasaulinės Lietuvos keliu ir gali būti, kad greitai turėsime 8 milijonus, o gal net dar daugiau žmonių, tiesiog mylinčių Lietuvą“, – sakė J.Didžiulis.
