– Šių metų gegužę jau penktą kartą įgyvendinote akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. Kokius jos rezultatus galite įvardinti?
– Kasmet sulaukiame vis daugiau verslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios prisideda prie šios akcijos ir padeda skleisti žinią apie šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje bei šešėlio įtaką visuomenei ir kiekvienam iš mūsų. Tikrai džiugina, kad akcija auga ir į plotį: šiais metais ji įvyko 80 Lietuvos miestų ir miestelių, kurie kartu su akcijos šūkiu ir specialiai akcijai paruošta atmintine gyventojams skelbė, kad „kiekvienas gali rinktis skaidrų kelią“. Tai rodo, kad vis daugiau miestų ir besijungiančių organizacijų vadovų nori pokyčių šioje srityje ir supranta, kad tiesioginis bendravimas su gyventojais ir jų švietimas yra svarbi priemonė šį pokytį sukurti. Suskaičiavome iki tūkstančio savanorių – valstybinio, verslo ir NVO sektoriaus atstovų. Prie akcijos prisidedantys partneriai patys iniciavo diskusijas, organizavo renginius šešėlinės ekonomikos tema ir bendravo su gyventojais miestų aikštės ir gatvėse įteikdami specialiai paruoštą edukacinę medžiagą. Mokyklose per ekonomikos pamokas buvo diskutuojama apie šešėlinę ekonomiką. Parengėme ir testą, padedantį įsivertinti, ar skaidriai elgiamės kasdienėse situacijose, o Vilniaus V. Kudirkos aikštėje gyventojai galėjo pasivaikščioti po edukacinį skaidrumo labirintą.
– Ar, Jūsų pastebėjimu, visuomenėje tolerancija šešėlinei ekonomikai, korupcijai, kontrabandai, nelegaliai prekybai mažėja, ar priešingai?
Esu linkusi manyti, kad situacija pamažu gerėja, tačiau visuomenės tolerancija šešėliui ir korupcijai yra vis dar per didelė. Ilgus metus buvo manoma, kad iš valstybės vogti yra galima ir kartais net būtina, todėl neturime tikėtis, kad situacija pasikeis per vieną dieną. „Transparency International“ kasmet skaičiuojamas korupcijos suvokimo indeksas atskleidžia, kad Lietuva mažais žingsneliais eina į priekį. Austrų mokslininko F. Schneider duomenimis, šešėlio mastas Lietuvoje taip pat mažėja, visgi 2015 m. jis galėjo sudaryti iki 25,8 % šalies BVP. Tai yra dideli pinigai, kurie galėjo būti panaudoti visuomenės reikmėms ir gerovei kurti.
Manau, dažnai esame linkę atsieti save nuo valstybės. Gan dažnai tenka susidurti su žmonėmis, manančiais, kad geriau kažko nedeklaruosiu, bet paskui piktinsiuosi, kai mano vaikas negaus valstybinio darželio. Nesumokėsiu man priklausančių mokesčių, neprašysiu čekio iš kitų, bet norėsiu nemokamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir pan. Todėl ir pilietiškumo ugdymas vaidina svarbų vaidmenį šiame virsmo procese.
Apie pokyčius leidžia kalbėti ir stebimi skirtingų kartų požiūrio skirtumai. Šiais metais „Baltosios bangos“ kartu su tyrimų bendrove RAIT atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad verslo skaidrumu labiausiai abejoja vyresnio amžiaus (45-74 m) žmonės, Lietuvos verslo skaidrumą kur kas palankiau vertina jaunimas, 15-24 metų asmenys. Įdomu, kad kito tyrimo – mūsų sukurto skaidrumo testo – duomenyse galime pastebėti, kad Lietuvos gyventojai supranta darbo sutarčių ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių būtinybę (šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų įformintų darbo santykius papildomam užmokesčiui gauti), tačiau nėra linkę aktyviai prisidėti prie šešėlio mažinimo: pranešti apie nelegalios prekybos atvejus, už suteiktas paslaugas ir prekes prašyti čekio, taip pat yra linkę „sutaupyti“ įsigydami prekių be PVM.
– Kaip Jūsų iniciatyvas priima mokyklos: ar jaunoji karta supranta, kodėl reikia kalbėti apie šias problemas ir kodėl slėpti mokesčius, pirkti kontrabandines akcizines prekes, nelegaliai dirbti yra blogai?
– Labai svarbu apie šias problemas kalbėti su jaunimu nuo mažų dienų. Rengiamos akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ metu bendradarbiaujame su „Junior Achievement Lietuva“. Ekonomikos mokytojai veda pamokas apie šešėlio ekonomiką. Esame parengę ir edukacinius filmukus su užduotimis. Praėjusiais metais akcijos metu Aukštadvaryje vyresniųjų klasių moksleiviai vedė pamokėlę darželyje. Vizitus į mokyklas ir diskusijas rengė ir „Baltosios bangos“ įmonių vadovai. Bendraudami su jaunimu galime diskutuoti ir perduoti žinią apie šešėlinės ekonomikos žalą ir prevencines priemones, o įdomiausia, kai moksleiviai šią žinią perduoda tėvams. Kol dar nėra susidūrę su šešėliu ir korupcija tiesiogiai, jaunoji karta informaciją priima kaip savaime suprantamą dalyką. Tačiau labai svarbu, kokį pavyzdį jie mato savo šeimoje. Todėl visų amžiaus grupių švietimas yra labai svarbus.
Jau minėto 2016 m. tyrimo duomenimis, jaunimas išreiškia kur kas pozityvesnį požiūrį ir aktyviau domisi verslo skaidrumu ir reputacija prieš rinkdamiesi prekes arba paslaugas. O prieš porą metų kartu su tyrimų bendrove RAIT atlikta jaunimo apklausa parodė kad, tik 17% respondentų sutiktų dalį atlyginimo gauti vokelyje. 82% respondentų teigė, kad jiems nėra tekę duoti kyšio. Tad galime būti optimistais ir tikėti, kad kaskart su besikeičiančia karta, kryptingu visuomenės švietimu ir tikslingomis valstybės reguliavimo priemonėmis pasieksime ženklių pokyčių skaidrumo, atsakomybės ir korupcijos apraiškų srityse.
