„Jeigu atvirai, tai Lietuvai tikrai neturės tokios didelės
reikšmės, jeigu žiūrėti ekonomiškai. Geopolitinė situacija –
nėra ko čia bijoti D.Trumpo priešrinkiminės kampanijos svarstyti
išeiti iš NATO ir panašiai. Tokius sprendimus priima ne vien
prezidentas, o visos Amerikos valdžios instancijos“, – BNS sakė
Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas
Vizgirda.
Tuo metu 7 metus JAV investicijų banke „Goldman Sachs“
dirbusi, šiuo metu – Danijos investicijų bendrovės „Northern
Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė Milda Dargužaitė mano, jog
Lietuvos ekonomika pajustų neigiamas pasekmes, jeigu būtų
įgyvendinti visi D.Trumpo ekonominiai pažaidai.
„Mano asmenine nuomone, iš ekonominės pusės Donaldo Trumpo
retorika rinkiminės kampanijos metu buvo prieš globalizaciją, už
uždarymą sienų, kas atsilieptų tarptautinei prekybai. Iškart po
jo išrinkimo finansinės biržos rodo, kad investuotojai labai
nerimauja, kad tai labai gali neigiamai paveikti ekonomiką. Tai
tiesiogiai bei netiesiogiai gali paveikti Lietuvą“, – BNS kalbėjo
M.Dargužaitė, dvejus metus vadovavusi užsienio investicijas
Lietuvoje skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“.
Jos teigimu, šiuo metu sunku spręsti, koks konkretus poveikis
būtų Lietuvos ekonomikai, jei D.Trumpas vis dėlto įgyvendintų
visus savo pažadus.
„Tiesioginį (poveikį Lietuvai – BNS) dabar labai sunku
pasakyti. Reiktų palaukti ir pasižiūrėti, kaip jis planuotų
įgyvendinti savo fantazijas, kurias yra paskleidęs. Investicijų
prasme iš Amerikos į Lietuvą turbūt tikrai reiktų galvoti, kad
sumažėtų srautas. Taip pat jis aiškiai išreiškia draugišką
poziciją Rusijai – padidėja geopolitinė rizika mūsų regione, kas
irgi galėtų tiesiogiai neigiamai paveikti Lietuvos padėtį, kai
kalbama apie įmonių plėtrą mūsų regione. Netiesiogiai šiais
laikais finansinės krizės tikrai labai greitai už vienos ar kitos
šalies paplinta, tai Lietuva kaip maža ekonomika pajaustų tai labai
greitai“, – teigė M.Dargužaite.
T.Vizgirdos teigimu, jau trečiadienį buvo matyti, kad D.Trumpas
yra visiškai kitoks nei rinkimų kampanijos metu – jo kalba po
rinkimų buvo solidesnė nei iki tol.
„Jis visiškai kitoks žmogus, kiek mačiau kampanijos metu ir
per pergalės kalbą. Man net patiko jo žodžiai, kad mes turime visi
susivienyti, aš būsiu visų prezidentas. Man atrodo, kad jis
pagaliau suprato, kad jau nebereikia būti šoumenu, o laikas būti
prezidentu“, – sakė T.Virzgirda.
Tačiau jis pripažįsta, kad kol kas pasirašyti nepavyks Europos
Sąjungos ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties
(TTIP). Vis dėlto jis neatmeta, kad greičiausiai sutartis bus
pasirašyta ir D.Trumpas galės prisiimti nuopelnus.
„Čia tikrai nusikels, mano nuomone. Aš manau, kad kai perims
respublikonai valdžią, nusikels ir bus pauzė. Bet turėtų vėl
pratęsti kalbas, nors tiek H.Clinton, tiek D.Trumpas sakė, kad TTIP
nepalaiko dabartinėje formoje. Tai nereiškia, kad jie nepalaiko
visiškai. Jei JAV ekonomiką auginti, reikia žiūrėti, kad pasaulio
ekonomika taip pat klestėtų, nes Amerika viena pati neaugs“, –
sakė T.Vizgirda.
„Gal naujas pavadinimas atsiras ir respublikonai bandys
prastumti šitą sutartį, o jei pavyks, D.Trumpas galės dėtis sau
visus laurus“, – pridūrė jis.
Tačiau T.Vizgirda tikina nemanantis, kad bus imtasi drastiško
tarptautinės prekybos ribojimo, kaip jis žadėjo anksčiau.
„Tai yra tik rinkiminiai pažadai. Aš manau, kad žiūrės į
tuos tarifus, bet daug kas priklausys, kiek didins. Pavyzdžiui, jeigu
10-20 proc. didintų tarifus, tai jau būtų problema, jeigu 5 proc.
didintų, tuomet tai nėra problema. Galbūt įvestų kvotas, kad
sumažintų iš Kinijos srautus, galbūt paramos programas darys, kad
amerikiečių kompanijas pritrauktų atgal, jei jos investavo kitose
šalyse“, – tikino Amerikos prekybos rūmų vadovas.
Pasak M.Dargužaitės, būsimo JAV vadovo politikos įtaka
Lietuvos ekonomikai gali priklausyti ir nuo ES bei JAV ekonominių
santykių pokyčių.
„Lietuva yra Europos Sąjungoje, todėl priklausytų viskas ir
nuo Europos Sąjungos, kas liečia prekybos susitarimus. Kaip tai
paliestų visą Europos Sąjungą, jei Amerikos ekonomika pradėtų
užsidarymo politiką, kas labai gali pavirsti prekybiniais
karais. Aš sakyčiau, kad Lietuvos padėtis labai priklausytų nuo
to, kaip Europos Sąjunga reaguotų į tokią situaciją“, – sakė
M.Dargužaitė.
T.Vizgirda pripažino, kad jeigu būtų labai stengiamasi JAV
verslą, kuris investavo užsienyje, grąžinti atgal, investicijos
iš Lietuvos galėtų pasitraukti. Taičiau kita vertus, griežtos
priemonės galėtų sukurti nesantaiką tarp verslo ir valdžios.
„Jeigu priešrinkiminės kampanijos pažadus daryti, agresyviai
perlenkti lazdą, tuomet viskas įmanoma, bet aš nemanau, kad tai
įvyks. Manau, kad su patarėjais atliks skaičiavimus ir galbūt
kažkokias skatinimo programas atliks, o ne iš karto radikalumo
imsis. Čia priešrinkiminiai pažadai, kuriuos mes matome visose
šalyse ir D.Trumpas irgi jais naudojasi, kad gautų populiarumo“, –
BNS sakė verslininkas.
T.Vizgirda į Lietuvą padėjo ateiti JAV atsiskaitymo prekybos
vietose sistemų kūrėjai „Revel Systems“, buvo jos vadovas
Baltijos šalims. Taip jis yra dirbęs „Mars Lietuva“, buvo
Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ viceprezidentas, trumpai
vadovavo Lietuvos pieno perdirbimo įmonei „Žemaitijos pienas“.
