Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidento Vytauto Žukausko, akivaizdu, jog kontrabandą ir šešėlinį vartojimą kur kas labiau pateisina blogiau gyvenanti visuomenės dalis, bet būtų klaida manyti, kad nelegalios prekės perkamos tik dėl paskatų sutaupyti ar nemokėti mokesčių.
„Apklausos rodo, kad požiūris į valstybę, valdžią ir valdžios veiksmus daro didelę įtaką žmonių požiūriui į šešėlinę ekonomiką ir jų įsitraukimo į ją lygiui. Tie žmonės, kurie valstybės veiksmus vertina iš esmės neigiamai, kur kas labiau yra linkę pateisinti šešėlinę ekonominą ir joje dalyvauti“, – aiškino V.Žukauskas.
Jo teigimu, tokia tolerancija nelegaliam vartojimui kyla ne tiek dėl ekonominių priežasčių, o iš tam tikros protesto formos.
„Žmonių dalyvavimas šešėlinėje ekonomikoje siejasi ne tik su mokesčių vengimu. Yra pakankamai ryškūs ir kiti dalykai, pavyzdžiui, savotiškas teisingumo siekis – jei žmogus prastai vertina savo valstybę, jis bus mažiau nusiteikęs jos gyvenime dalyvauti skaidriai“, – sakė LLRI viceprezidentas.
Pasak V.Žukausko, gali būti, kad tokio požiūrio susiformavimą nulėmė metai praleisti sovietų sąjungoje, nes panašus mentalitetas būdingas daugeliui Rytų Europos šalių.
„Žmonės į šešėlinę ekonomiką šiame regione dažnai žiūri kaip į tam tikrą protestą. Esą vis tiek visi vagys, vis tiek visi korumpuoti, tai kodėl aš turiu būti skaidrus? Tokiu būdų šešėlis imamas traktuoti ne kaip kažkas neigiamo, o kaip visiškai normalus, legitimus dalykas“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, deja, neišeina teigti, kad jaunosios kartos požiūris į šešėlį kaip nors reikšmingai skirtųsi, nes požiūrį vis tiek pirmiausia formuoja aplinka, kurioje augama. Tačiau akivaizdu, jog vienintelis kelias tokias nuostatas keisti yra švietimas, nes nelegalų vartojimą žymiai mažiau toleruoja labiau išsilavinusi ir didesnes pajamas gaunanti visuomenės dalis, kuri taip pat yra ir mažiau linkusi protestuoti prieš savo valstybę.
