„Per tą laiką socialinis modelis gali būti pakeistas taip,
kad Europos Komisija jo nepripažins struktūrine reforma. Tai gali
būti taip, kad mes ateityje nebeturėsime galimybės jį
įgyvendinti, gaunant Europos Komisijos išlygas, – mes jį turėtume
įgyvendinti verždamiesi diržus arba karpydami išlaidas kitose
srityse, kas tikrai dabar yra sudėtinga“, – BNS sakė SEB banko
prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Fiskalinio deficito prasme tai būtų daugiau aukų
reikalaujantis procesas“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio,
tokie „valstiečių“ lyderio planai taip pat siunčia neigiamą
signalą užsienio ir vietos investuotojams.
„Ką reikštų, jei patvirtintas socialinis modelis išgyventų
vos kelis mėnesius ir būtų atšauktas, nors tai yra didžiausia
struktūrinė reforma per pastarąjį penkmetį. Tai rodytų ir
valstybės nesugebėjimą priimti nepopuliarius sprendimus, galinčius
didinti valstybės konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, ir
nesugebėjimą laikytis strateginės krypties, o mėtymąsi į
įvairias puses. Vienareikšmiškai, investuotojams signalas būtų
labai neigiamas“, – BNS tvirtino N.Mačiulis.
Anot jo, R.Karbauskio ketinimai socialinio modelio įgyvendinimui
skirtas lėšas panaudoti „valstiečių“ rinkimų programoje
numatytoms socialinėms reikmėms kitąmet valstybės finansų
tikriausiai neišbalansuotų, nes tai iš esmės būtų lėšų
perskirstymas iš vienos srities į kitą, tačiau reikia apsispręsti
dėl pagrindinių šalies prioritetų.
„Socialinis modelis atlieka svarbią funkciją, yra gerai
išdiskutuotas, jo rengime dalyvavo daug mokslininkų, skirtingų
sričių atstovų, ir pasiektas gana plataus masto konsensusas,
nepaisant diskusijų, pavyzdžiui, apie Darbo kodeksą, kad tai yra
progresas, siekiant didesnio Lietuvos konkurencingumo, mažinant
socialinę ir regioninę atskirtį. Man atrodo, kad tai yra
vienareikšmiškai svarbesnis prioritetas, nei, pavyzdžiui, dar
kelių papildomų valstybinių įmonių įsteigimas“, – teigė
N.Mačiulis.
Dalis dėl socialinio modelio sustabdymo atsilaisvinusių lėšų
tikriausiai būtų skiriama ir „valstiečių“ pažadui nuo kitų
metų liepos padidinti pensijas 40 eurų. Tačiau, anot „Swedbank“
ekonomisto, pensijų didinimas yra numatytas ir naujame socialiniame
modelyje.
„Socialiniame modelyje numatytas depolitizuotas pensijų
didinimas, atsiejant jį nuo trumpalaikių norų ir galimybių, bet
indeksuojant pensijas atsižvelgiat į valstybės galimybes (....)
Siūlymas padidinti pensijas 2017 metais negalvojant kaip atrodys
socialinės apsaugos modelis po penkerių ar dešimties metų nėra
struktūrinė reforma ir nėra labai tvarus sprendimas. Ilguoju
laikotarpiu tai vienareikšmiškai keltų valstybės finansų tvarumo
ir stabilumo problemą, dėl to nereikia abejoti“, – pabrėžė
N.Mačiulis.
Ekonomistai pabrėžė, kad naująjį socialinį modelį,
įskaitant ir naują Darbo kodeksą, reikia įgyventinti kuo
greičiau, nes tai garantuos šalies ekonomikos spartesnę plėtrą ir
konkurencingumo didinimą.
„Lietuvos laukia labai daug rimtų iššūkių, susijusių su
verslo konkurencingumu ir investiciniu patrauklu, dėl to šis
projektas buvo rengiamas ir tai buvo daroma jau vėluojant. Jei tai
būtų padaryta 2-3 metais anksčiau, Lietuva būtų daug laimėjusi
ir nepraradusi tiek investicijų, kiek netenka pastaruoju metu. Manau,
kad socialinio modelio įgyvendinimo atidėliojimas reikštų, kad
Lietuvos situacija toliau nesikeičia. Nei darbo rinkos, nei verslo
konkurencingumo reikšme. Klausimas, ar mes galime sau leisti tokią
prabangą – atidėti tikrai nepaprastai svarbų įstatymo
projektą“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, pirmiausiai reikėtų pažiūrėti, kaip naujasis
socialinis modelis veiks praktikoje ir tik tuomet svarstyti dėl
atskirtų jo dalių, jei jos veiks prastai, keitimo.
Finansų ministerijos parengtame 2017 metų biudžeto projekte
numatyta, kad išlaidos susijusios su naujojo socialinio modelio
įgyvendinimu sieks apie 250 mln. eurų ir sudarys apie 0,6 proc.
prognozuojamo kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų
ministerija prašo Europos Komisijos (EK) socialinį modelį
pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms
taikyti išlygą, skaičiuojant kitų metų viešųjų finansų
deficitą.
EK, kuriai yra pateiktas Lietuvos biudžeto projektas, spalio
pabaigoje kreipėsi į Lietuvą prašydama patikinimo, kad naujoji
Vyriausybė kuo greičiau pateiks kitų metų biudžeto projektą bei
patvirtins įsipareigojimus dėl tolesnio struktūrinių reformų
įgyvendinimo.
N.Mačiulis BNS teigė šio EK kreipimosi nesureikšminantis.
„Aš matau kitą problemą, aš net nesureikšminčiau, ką
pasakys Europos Komisija – ji gali pasakyti daug ką, bet esmė tame,
kad mes patys turime suvokti, jog negalime žiūrėti tik į 2017
metų pensijas, kad ir kaip tai patiktų kai kuriems visuomenės
atstovams. Turime žiūrėti į tvarų ir subalansuotą socialinių
išmokų augimą ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžė N.Mačiulis.
R.Karbauskis, ketvirtadalį žurnalistams pristatęs planus
pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, neatmetė
galimybės, kad bus atidėtas viso įstatymų paketo, vadinamo
socialiniu modeliu, įsigaliojimas. „Valstiečių“ lyderio
teigimu, šis atidėjimas galėtų trukti iki metų.
„Apie tai kalbėsimės labai rimtai, nes yra labai daug
argumentų jo įsigaliojimą taip pat atidėti“, – tvirtino
R.Karbauskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad atidėjus socialinio modelio
įsigaliojimą, kitų metų biudžete būtų pinigų
„valstiečių“ rinkimų programoje numatytoms socialinėms
reikmėms.
