„Ryšys tarp mūsų ir klientų yra tvirtas, mes labai stengiamės jį išsaugoti. Būna tokių žmonių, kuriems pokalbis su laiškininku yra vienintelis pokalbis su kitu žmogumi per savaitę ar net mėnesį. Pamenu vieną močiutę, kuri, žinodama, kad atvažiuosiu, dar prieš tris dienas pastatydavo puodelį, iš kurio vėliau gerdavau kavą.“, – pasakoja Veprių pašto viršininkė – laiškininkė Laima Krikštaponienė.
Tačiau kaip jį išsaugoti, kai kaime žmonių mažėja, o perkantieji sodybas apsirūpina mieste ar internetu? Lietuvos paštas prieš keletą mėnesių pranešė, kad kaimiškosiose vietovėse dirbantiems laiškininkams nuo kitų metų suteiks išmaniuosius įrenginius.
Tokį „išmanų“ laiškininką bus galima išsikviesti telefonu ir namuose įsigyti visas reikiamas paslaugas. Tačiau kaip tokias technologijas pasiūlyti kaimo gyventojams bei juos lankantiems laiškininkams?
- Kaip įprastai atrodo jūsų darbo diena? Kiek žmonių aplankote ir kokį atstumą kasdien įveikiate? – lrytas.lt paklausė Veprių laiškininkės.
– Mūsų pašte esame dvi laiškininkės. Abiems tenka įveikti po maždaug 50 kilometrų maršrutą. Žinoma, ne kasdien: kartais tenka nuvažiuoti 10, kartais – 30 kilometrų. Lankome daug vienkiemių, todėl atstumas susidaro nemažas. Didžioji darbo diena yra šeštadienis, nes žmonės prenumeruoja šeštadieninius laikraščius.
- Kaip emigracija, demografiniai pokyčiai pakeitė kaimiškųjų vietovių veidą?
– Žinoma, kaime žmonių mažėja. Seni gyventojai miršta, o perkantieji sodybas, atvykstantys čia savaitgaliais įprastai naudojasi ir įvairias paslaugas gauna internetu. Pagrindiniai mūsų klientai kaime yra pensininkai.
- Kaip pasikeitė Lietuvos pašto kliento poreikiai lyginant su buvusiais prieš dešimtmetį?
– Mes klientui stengiamės suteikti visas pašto paslaugas. Dauguma mūsų klientų retai patys važiuoja į paštą, dažniau mes atvykstame pas juos. Būna, klientai skambina ir sako: „Jau gavau pensiją, atvažiuok, sumokėsiu mokesčius“. Ryšys tarp mūsų ir klientų yra tvirtas, mes labai stengiamės jį išsaugoti. Būna tokių žmonių, kuriems pokalbis su laiškininku yra vienintelis pokalbis su kitu žmogumi per savaitę ar net mėnesį. Pamenu vieną močiutę, kuri, žinodama, kad atvažiuosiu, dar prieš tris dienas pastatydavo puodelį, iš kurio vėliau gerdavau kavą. Laiškininkas klientui yra labai svarbus.
Vienas akivaizdus pokytis – tai, kad žmonės nebeturi pinigų prenumeruoti laikraščių. Anksčiau užsisakydavo daugybę sodo darbams skirtų žurnalų, rajoninių laikraščių. O dabar vos vieną išgali, ir tai ne visi. Mielai prenumeruotų daugiau, bet trūksta pinigų.
- Mieste klientus aptarnaujančius kurjerius klientai įprato regėti su išmaniais įrenginiais, skubančius, vienu metu atliekančius keletą darbų. O laiškininkas prisimenamas, laukiamas dėl bendravimo, artumo. Ar apskritai kaimui, mažesniems miesteliams, reikalingi pokyčiai, susiję su moderniomis technologijomis?
– Manau, kad laiškininko ryšys su klientu ir moderniosios technologijos vienas kitam netrukdo. Tiesiog laiškininkas, nuvykęs pas klientą su išmaniuoju įrenginiu, galės suteikti jam daugiau informacijos.
- Jūsų darbdavys Lietuvos paštas prieš keletą mėnesių pranešė, kad klientams namuose nuo kitų metų teiks daugiau paslaugų. Ar tai iš esmės pakeis laiškininkų darbą?
– Viską padarysime, kad klientui būtų gerai ir kad mes jį išlaikytume. Jei žmogus norės namuose išsiųsti siuntinį, laiškininkas ir pakuotę, ir svarstykles nusiveš. Dabar, būna, žmonės negali išsiųsti siuntinių, nes paštas toli, o juk norėtų ką nors nusiųsti anūkams. Manau, kad dėl to klientų tikrai nesumažės.
- Kai kurie gyventojai būgštauja, kad moderniosios technologijos gali keisti tą tradicinį, mums artimą laiškininko veidą. Kaip manote, ką šie pokyčiai įves į jūsų kasdienį darbą? Ar jie padės sutaupyti laiko ir energijos?
– Manau, kad taip. Laiškininkai tiesiog bus informatyvesni. Žinoma, labai tikiuosi, kad klientai tomis atsivėrusiomis galimybėmis ir naujomis paslaugomis naudosis.
- Ar nesibaiminate, kad reikės pratintis prie pokyčių, mokytis dirbti su išmaniais įrenginiais?
– Mūsų pašto laiškininkės vienos pirmųjų bandė tuos išmaniuosius įrenginius. Nebuvo streso – buvo noras tobulėti. Žengiame į priekį, o tai svarbiausia. Išmokti naudotis įrenginiais buvo pakankamai paprasta. Mano kolegei yra 62-eji, ji puikiai viską išmoko. Viskas priklauso nuo noro mokytis.
- Užsiminta, kad laiškininkai ateityje klientams galės suteikti ir finansines paslaugas. Ar jums reikės daug papildomai išmokti, įgyti papildomų įgūdžių, kad galėtumėte teikti tokias paslaugas?
– Nemanau, kad bus kas sudėtingo. Juk anksčiau laiškininkai irgi teikdavo dalį finansinių paslaugų – priimdavo prenumeratas. Jei klientai supras, kad atliekant tokias operacijas reikia pateikti asmens dokumentą, nebus nieko sudėtingo. Poreikis tokioms paslaugoms tikrai yra.
- Ką apie Ateities laiškininko projektą kalba jūsų kolegos? Ar laukia pokyčių ir naujų galimybių darbe?
– Pokyčiai ir galimybės yra laukiami, tik sudėtinga kalbėti apie Ateities laiškininką, kai to paties laiškininko dabartis yra tokia, kokia yra. Atlyginimai nedideli. Norėtųsi pokyčių ir šioje srityje. Pašte dirba labai atsidavę žmonės, bent jau kaime jie žino visus klientus.
- Kaip įsivaizduojate savo pašto darbą po penkerių metų?
– Manau, kad viskas turėtų keistis į gerą pusę. Turime ir verslo klientų, kuriems mūsų paslaugos yra reikalingos. Stengiamės išsaugoti ir savo klientus, mokančius už komunalines paslaugas. Močiutei sumokėti už elektrą padedantis laiškininkas jos namuose sugaišta ne minutę ir ne penkias. Reikia žinoti, kur guli atsiskaitymų knygelė, kur yra skaitiklis. Tikiuosi, kad darbo turėsime.
