Nors demontuoti kelis kilometrus nusidriekusį aptvarą – nemažas rūpestis, tačiau paliktą laukuose įrangą gali apgadinti lietus, sniegas ar įšalas, todėl ji gali kelti pavojų aplinkiniams. Taip pat ji gundo ir vagis.
Tačiau patirtis liudija, kad ypač miškingose vietovėse kai kurie ūkininkai didelės galios elektrinius aptvarus palieka įjungtus ištisus metus ir taip saugo savo laukus nuo šernų ar kitų laukinių gyvūnų, ištrypiančių ir išknisančių ganyklas ar pasėlius.
Taupydami rizikuoja gyvybe
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (VEI) atstovų teigimu, ypač svarbu, kad elektrinius aptvarus įsirengę ūkininkai laikytųsi svarbiausių saugumo taisyklių.
„Elektrinių aptvarų, skirtų gyvuliams, įranga sukurta taip, kad nepakenktų nei gyvūnams, nei žmonėms. Tačiau kartais – priklausomai nuo aplinkybių, oro sąlygų, žmogaus organizmo būklės, įvykus stichinei nelaimei – aptvaras gali tapti mirtinai pavojingas“, – sako VEI viršininkas Jurgis Dumbrava.
VEI atstovo teigimu, šiemet kaip tik užfiksuotas atvejis, kai sutapus aplinkybėms dėl asmens amžiaus, širdies ligų ir esant drėgmei, kuri didina elektros pralaidumą, prisilietimas prie elektrinio aptvaro buvo mirtinas.
Siekiant išvengti tokių nelaimių J. Dumbrava pataria elektrinį aptvarą įrengti ir naudoti pagal rekomendacijas, nurodytas elektros impulsų generatoriaus naudojimo instrukcijoje.
Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovai taip pat akcentuoja saugaus ir profesionalaus darbo ūkyje svarbą.
„Pasitaiko, kad ūkininkai stengiasi taupyti ir naudoja pačių pasigamintus įtaisus. Būta atvejų, kai sukišami laidai į elektros lizdą ir „elektrinis piemuo“ įjungiamas tarsi elektros lemputė. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad tokie „racionalūs“ sprendimai neverti žmogaus gyvybės“, – komentuoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Ragina aptvarus išmontuoti
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai įspėja, kad didžiausią pavojų kelia elektriniai aptvarai, kurie driekiasi po elektros oro linijomis, nesilaikant saugaus atstumo. Kasmet bendrovė išsiunčia tūkstančius įspėjimų dėl šių pažeidimų, kurie gali sukelti rimtų grėsmių sveikatai ar net gyvybei.
Per stiprią audrą nutrūkęs laidas, kuriuo teka srovė, gali prisiliesti prie „elektrinio piemens“. Jei aptvaras įrengtas po linija pažeidžiant reikalavimus, juo pradeda tekėti gyvybei pavojinga elektros srovė, kuri gali mirtinai nutrenkti net už kelių kilometrų prie aptvaro prisilietusius žmones.
„Šaltuoju metų laiku stichinių nelaimių gali pasitaikyti dažniau. Sezono metu ūkininkai rūpinasi savo banda, kartu ir aptvarais, o pasibaigus ganiavai neišmontuoti „elektriniai piemenys“ lieka be priežiūros. Susidarius storesniam sniego sluoksniui ir įvykus nelaimei gali būti sunku pamatyti, kur yra aptvaras ir kaip saugiai pasiekti nelaimės vietą“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Dalius Svetulevičius.
Reikia ESO leidimo
ESO primena, kad be bendrovės išduodamo leidimo įrengti „elektrinius piemenis“ elektros oro linijų apsaugos zonoje draudžiama. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta, kad statant metalines tvoras ar aptvarus po elektros oro linijomis, būtina 15-20 metrų atstumu nuo kraštinių laidų numatyti 25 centimetrų oro tarpą. Šioje teritorijoje esanti tvora privalo būti įžeminta.
Energetikai pastebi, kad prieš įsirengdami aptvarus ar tvoras elektros tinklų apsaugos zonoje gyventojai į ESO kreipiasi retai. Bendrovė kasmet išsiunčia apie 2000 įspėjimų dėl be leidimų ir pažeidžiant taisykles įrengtų metalinių tvorų.
„Gyventojus ir ūkininkus raginame laikytis teisės aktuose numatytų taisyklių ir pasirūpinti tiek žmonių, tiek gyvulių saugumu. Dažniausiai gyventojai nesusimąsto, kokie pavojai gresia, kol neįvyksta skaudi nelaimė. Reikia visai nedaug – telefonu 1802 informuoti ESO apie aptvarą, kurį planuojama įrengti po elektros oro linijomis, ir šiuos darbus atlikti atsižvelgiant į saugumo reikalavimus – kad įvykus nelaimei ir nutrūkus laidui elektros srovė negalėtų tekėti visu aptvaru“, – teigia ESO atstovas D. Svetulevičius.
Dėl leidimų įrengti „elektrinius piemenis“, metalines tvoras, taip pat kitų planuojamų darbų elektros tinklų apsaugos zonose gyventojai turėtų kreiptis trumpuoju numeriu 1802. Paskambinę šiuo numeriu gyventojai taip pat gali pasikonsultuoti dėl jau įrengtų aptvarų saugumo.
Kaip veikia „elektrinis piemuo“?
„Elektrinį piemenį“ sudaro į elektros tinklą arba prie akumuliatoriaus jungiamas elektros impulsų generatorius bei elektrai laidus aptvaras, kuriuo siunčiami nuo 4000 V iki 13 000 V siekiantys elektros impulsai. Prie jo prisilietusiems gyvūnams sukeliamas nekenksmingas, tačiau nemalonus elektros šokas.
Kokybiški prietaisai generuoja aukštos įtampos, tačiau sąlyginai mažos galios elektros impulsus, kurie normaliomis sąlygomis nepavojingi gyvybei.
„Elektrinio piemens“ galia parenkama atsižvelgiant į aptvaro ilgį, grunto varžą, gyvulių, kurie ganomi aptvare, rūšį. Aptvarai taip pat gali saugoti bandą ir pasėlius nuo laukinių žvėrių.
