Laimei, situacija pamažu ėmė keistis. Esminį postūmį darbdaviams, viliojantiems startuolius ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus ne iš Europos Sąjungos (ES) valstybių gali turėti nauji įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.
Šie teisės akto pokyčiai palies startuolius, įmonių vadovus ir akcininkus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus, trūkstamų specialybių atstovus, užsieniečių šeimos narius ir studentus, nusprendusius padirbėti Lietuvoje.
Panagrinėkime, kokie pasikeitimai laukia nuo 2017 metų pradžios, kokios naujos galimybės atsiveria ir kokios prievolės lieka verslui.
Specialūs leidimai startuoliams
Lietuvoje planuojantys apsigyventi startuolių įkūrėjai galės pretenduoti į specialius leidimus.
Įstatymas numato, kad startuolių įkūrėjai galės apsigyventi Lietuvoje ir čia pradėti verslą, neinvestuodami į įmonės kapitalą minimalios nustatytos sumos ir nesamdydami minimalaus privalomo darbuotojų skaičiaus.
Tiesa, įstatyme yra palikta saugiklių. Į tokį leidimą pretenduojantis asmuo turi plėtoti su naujomis technologijomis susijusią veiklą arba kitas šaliai svarbias inovacijas. Jam teks turėti reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą.
Gavęs leidimą užsienietis per 30 dienų turės įsteigti įmonę ir pradėti veiklą. Leidimas bus išduodamas vienų metų laikotarpiui, su galimybe pratęsti jį dar metams.
Norėdami Lietuvoje likti gyventi ilgiau, startuolių įkūrėjai po pirmų 2 įmonės veiklos metų turės atitikti įprastus verslui taikomus reikalavimus.
Keičiasi reikalavimai aukštos kvalifikacijos darbuotojams
Įstatymo pakeitimai atnešė gerų naujienų aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, kurie dirba turėdami vadinamąją ES Mėlynąją kortelę – darbo patirtis bus prilyginta aukštajam išsilavinimui.
Tam reikės turėti bent 5 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje. Ši naujiena ypatingai svarbi informacinių technologijų ir kitiems sektoriams, kuriuose darbo įgūdžiai gali būti įgyjami ir dirbant, o universiteto diplomas karjerai nėra būtinas.
Įstatymo pakeitimai sumažino ES Mėlynosios kortelės atlyginimo kartelę. Nuo šiol pakaks mokėti užsieniečiui atlyginimą, ne mažesnį kaip 1,5 vidutinio atlyginimo Lietuvoje.
Iki šiol buvo taikomas 2 vidutinių atlyginimų Lietuvoje dydžio reikalavimas.
Greičiau įdarbinti trūkstamus specialistus
Kreipiantis dėl darbui skirto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojams nebereikės gauti Darbo biržos sprendimo. Jų sąrašą dar turi patvirtinti valstybės institucijos.
Į šį sąrašą turėtų patekti ne tik darbininkiškų profesijų atstovai, tačiau ir kitų, pavyzdžiui, informacinių technologijų.
Naujoji tvarka leis sutaupyti samdai apie 2 mėnesius, nes nereikės viešai skelbti apie laisvą darbo vietą ir laukti teigiamo Darbo biržos sprendimo.
Lengviau prisikalbinti vadovus
Naujos sąlygos taikomos ir leidimą laikinai gyventi Lietuvoje norintiems gauti įmonių akcininkams ir vadovams.
Visų pirma, atsisakyta reikalavimo įmonei privalomai turėti bent 3 pilnu etatu dirbančius vietinius darbuotojus. Vietoje šio reikalavimo įvestas naujas – įmonėje dirbančių vietinių darbuotojų atlyginimai bendrai turės sudaryti bent 2 vidutinius darbo užmokesčius Lietuvoje.
Jei įmonių akcininkai ar vadovai atitiks padidintus leidimui gyventi keliamus reikalavimus, jie galės leidimus gauti ilgiau nei standartiniam laikotarpiui (t.y. trims vietoje dviejų metų).
Tokia galimybė numatyta akcininkams, į įmonę investavusiems 260 tūkst. eurų ir joje sukūrusiems 5 darbo vietas vietiniams darbuotojams.
Ilgiau galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje galės gauti ir vadovai įmonių, kurių nuosavas kapitalas sieks bent 500 tūkst. eurų ir kuriose pilnu etatu dirbs 10 vietinių darbuotojų su atlyginimu, ne mažesniu kaip vidutinis atlyginimas Lietuvoje, arba užsieniečių, turinčių ES Mėlynąsias korteles.
Naujausi įstatymo pakeitimai turėtų padėti sumažinti užsieniečių vadovų nelegalaus darbo riziką. Iki šiol darbo sutartį su Lietuvoje veikiančia įmone galėjo sudaryti tik specialų leidimą gyventi Lietuvoje turintys įmonių vadovai.
Viena iš tokio leidimo gyventi gavimo sąlygų yra įmonės veiklos vykdymas bent 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo išdavimo, todėl toks reguliavimas kėlė vadovų nelegalaus darbo riziką (bent pirmąjį įmonės veiklos pusmetį jie negalėjo gauti leidimo gyventi ir teisėtai sudaryti darbo sutarties).
Su naujausiais įstatymo pakeitimais atsirado galimybė darbo sutartį sudaryti 28 tūkst. eurų dydžio nuosavą kapitalą turinčių įmonių vadovams bei akcininkams, turintiems bent 1/3 akcijų ir investavusiems 14 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad nuo šiol jie galės iš karto teisėtai įsidarbinti Lietuvoje ir vystyti verslą, net jei įmonė kol kas ir neatitinka visų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavėjui keliamų reikalavimų (pvz., dėl įmonės veiklos trukmės).
Blogesnės naujienos įmonių valdybos ar stebėtojų tarybos nariams – suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu numatyta tik reikalavimus atitinkantiems akcininkams bei įmonių vadovams.
Apsigyvens ir šeima
Nauji įstatymo pakeitimai išplėtė galimybes persikelti į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Iki šiol prašyti leidimų šeimos nariams galėjo tik tie užsieniečiai, kurie turi ES Mėlynąją kortelę, į verslą Lietuvoje investavo itin dideles sumas ir kt.
Nuo 2017 m. galimybę kreiptis dėl leidimo šeimos nariams turės šie užsieniečiai: turintys ES Mėlynąją kortelę; startuolių įkūrėjai; įmonių grupės viduje komandiruoti vadovai ir kiti specialistai; visi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintys įmonių akcininkai ir vadovai.
Užsieniečių atlyginimas prilygintas vidurkiui
Įstatymas taip pat nustatė naujus atlyginimo darbuotojams iš užsienio reikalavimus.
Kaip ir anksčiau, užsieniečių atlyginimas negalės būti mažesnis, nei tas pačias pareigas įmonėje einančių vietinių darbuotojų.
Tačiau tuo atveju, jei įmonėje nėra kitų tas pačias pareigas einančių darbuotojų, užsieniečio atlyginimas turės būti ne mažesnis, nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje.
Studentams – darbas be leidimų
Taip pat nereikės gauti leidimo dirbti Lietuvoje gyvenantiems studentams už užsienio. Jie be papildomų leidimų galės dirbti iki 20 valandų per savaitę.
Agnietė Venckienė yra advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė
