Tie ūkiai, kurie pastaraisiais metais tikslingai investavo į derliaus nuėmimo technikos atnaujinimą, našumo didinimą, į grūdų sandėliavimo, valymo ir džiovinimo įrangą, su nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis tvarkėsi gerokai efektyviau ir žieminių kultūrų javapjūtę baigė pelningai arba tik su minimaliais nuostoliais.
Ne visi ūkininkai tapo verslininkais
Neginčytina, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius pastaruosius dešimt metų sparčiai augo Europos Sąjungos (ES) paramos dėka. Šios lėšos Lietuvos ūkininkams suteikė galimybę diegti inovatyvius sprendimus, didinti savo veiklos našumą ir plėsti valdomų ūkių resursus. Pasenusi sovietinė technika buvo keičiama modernia, o žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje įgavo verslo statusą.
Visgi šių metų patirtis parodė, kad investicijos turi būti planuojamos nuosekliai ir tikslingai – tik taip galima apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir sustiprinti savo derliaus apsaugą.
Daugybė ūkių priprato investuoti į savo verslą tik tada, kai siūloma kokia nors paramos programa, o ne tada, kai ūkis, kaip verslas, pribręsta investicijai. Tai atspindi ir skaičiai – įsibėgėjus 2007–2013 m. ES paramos laikotarpiui, 2011–2013 m. vien naujų javų kombainų rinkoje būdavo nuperkama po 210–250 vienetų.
Pasibaigus šiam etapui, javų kombainų rinka krito daugiau negu dvigubai – 2014 metais buvo įsigyti jau tik 104 javų kombainai. Tokiais ekstremaliais metais kaip šie, kai kiekviena javapjūtei tinkama diena turi aukso vertę, o grūdų kokybė ir kaina rinkoje nusileido iki rekordinių žemumų, aiškiai jaučiamos pasirinktų investicijų krypčių spragos ir nauji uždaviniai grūdų augintojams.
Spontaniškumas – ne išeitis
Technikos ir įrengimų pardavėjams tokios nepalankios gamtinės sąlygos suaktyvina pardavimus – atsiranda spontaniškų investicijų į naują derliaus nuėmimo techniką.
Šiemet vien per rugpjūčio mėnesį žemės ūkio technikos bendrovė EWA įgyvendino 20 proc. javų kombainų metinio pardavimų plano, o pernai rugpjūtį šios technikos pardavimai sudarė 5 proc. metinio rezultato.
Spontaniškos investicijos ne visada yra tinkamas sprendimas, nes didesnių įrenginių montavimas ir paruošimas naudojimui trunka iki kelių mėnesių, o technika perkama ne tiksliai pagal poreikį, bet pagal tai, kas tuo metu yra pardavėjo sandėliuose.
Reikia nuolatinių investicijų
2016 metai daugeliui žemdirbių įsimins kaip vieni nenuspėjamiausių ir mažiausiai pelningų. Tačiau šie metai ne tik puikiai atskleidė Lietuvos grūdų augintojų verslo tvarumą, bet ir pademonstravo, į ką artimiausioje ateityje reikėtų kreipti didžiausias pajėgas.
Pirmo būtinumo investicija, atsižvelgiant į vyraujančias gamtines sąlygas Lietuvoje, yra investicijos į grūdų sandėliavimo ir džiovinimo įrenginius, derliaus nuėmimo technikos našumą. Sandėliavimo sąlygas užsitikrinę ūkininkai gali išsaugoti savo produkcijos kokybę ir tikėtis aukštesnės grūdų realizacijos kainos.
Šie metai taip pat parodė, kad Lietuvos žemės ūkio dar laukia didelės investicijos į ūkių infrastruktūrą ir technologinį našumą. Grūdų sandėliavimo įranga yra brangi investicija, todėl smulkesniems ūkiams, kuriems be subsidijų toks pirkinys sunkiai įkandamas, vertėtų svarstyti investicijų kooperacijos galimybę. Ūkininkų požiūris į investicinius prioritetus turėtų keistis – žemės ūkis, kaip ir bet kuris kitas verslas, turi savų rizikų, todėl kitą sezoną sektorius turėtų pasitikti gerokai labiau pasiruošęs netikėtumams.
Gediminas Kvietkauskas yra „East West Agro“ generalinis direktorius
