Informacijos atnaujinimo dažnumas priklauso nuo kliento rizikos grupės, priskirtos pagal jo veiklos sritį. Kuo rizikingesnei grupei priskiriamas konkretus klientas – tuo dažniau tenka atnaujinti apie jį sukauptus duomenis. Vis dėlto, kliento atsakymai yra reikalingi ne bankui, o priežiūros institucijoms, ir yra visiškai neprieinami nei viešai, nei didžiajai daliai banko darbuotojų.
Kada kyla įtarimų?
Bankų elektroninės sistemos yra užprogramuotos taip, kad atpažintų galimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus. Šių sričių prevencijai reikia žinoti kliento tapatybę, sekti pavedimų sumas, pasikartojančių pavedimų dažnumą bei stebėti pinigų kelią – iš kur ir į kur jie keliauja.
Vykdant pinigų plovimo prevenciją, didžiausias dėmesys yra skiriamas pervedamų sumų dydžiui.
Pagrindiniai įtarimų galintys sukelti požymiai yra netikėtai didelės pavedimų sumos arba vienkartiniai pavedimai. Kai su partneriais bendraujama nuolat ir pinigų srauto apimtys yra pastovios, nedideli nuo įprastinių nukrypimai įtarimų nesukelia.
Tačiau užfiksavus bent vieną neįprastai didelę pavedimo sumą, ji gali būti palaikyta neteisėtų veiksmų požymiu.
Pavyzdžiui, jei klientas nurodo, kad kas mėnesį į savo sąskaitą planuoja gauti 1 tūkst. eurų, o vėliau gauna 100 tūkst. eurų, bankas privalo užduoti papildomų klausimų ir taip išsiaiškinti, kodėl įvyko šis pokytis.
Tuo tarpu teroristų finansavimo prevencijai būtina dar akylesnė stebėsena. Įsigalėjęs mitas, kad teroro aktui reikia surinkti didelę pinigų sumą, nepasitvirtina. Įvykiai Europoje ir visame pasaulyje rodo, kad tokiems nusikaltimams reikalingos pinigų sumos yra palyginti nedidelės ir gali niekuo nesiskirti nuo įprastų pavedimų.
Todėl atidžiai stebima, kas yra siuntėjas, gavėjas ir už ką yra siunčiami pinigai.
Tačiau net ir tuo atveju, jei sistemos pavedimą palaikė įtartinu, dar nereiškia, kad jis yra neteisėtas. Todėl palyginti su užfiksuojamų įspėjimų kiekiu, teisėsaugoms institucijoms raportuojama tik nedidelė jų dalis.
Mąstymo pokyčiai
Vis dėlto, aktyviai dirbdami su verslo įmonėmis ir bendraudami su klientais, pastebime, kad pastaraisiais metais teisės aktai keitėsi kur kas mažiau, nei priežiūros institucijų požiūris į jų laikymąsi ar klientų požiūris į finansų institucijų prašymus pateikti joms vienokius ar kitokius duomenis.
Tiesa, kur kas lankstesnės tapo ir finansų įstaigos, nuolat ieškančios būdų, padedančių palengvinti reikšmingos informacijos pateikimo procesus.
Pavyzdžiui, „Danske Bank“ savo klientams yra parengęs standartinį klausimyną, kurį klientai per keletą laisvų minučių gali užpildyti nevykdami į banko filialą – „Danske Banke“. Kraštutinės priemonės, tokios kaip laikinas prieigos prie banko paslaugų blokavimas, taikomos tik išskirtiniais atvejais, kuomet po daugelio raginimų reikšminga informacija lieka neatnaujinta.
Kuo aiškesnė ir išsamesnė informacija apie tokių veiksmų universalumą ir būtinybę visoje Europoje, kuo labiau jie supaprastinami, tuo aktyviau klientai nori prisidėti ir užsitikrinti, kad nei jie patys, nei bankas, kurio paslaugomis naudojasi netaptų įrankiu neteisėtiems veiksmams įgyvendinti.
Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius
