Tačiau tokios išvados gali klaidinti. Gana didelę dalį Lietuvos prekių eksporto sudaro naftos produktai, kurių kaina reaguoja į pasaulines naftos kainas.
Naftos kainoms krintant, krinta ir Lietuvos eksporto vertė. Neįskaitant naftos produktų, Lietuvos prekių eksportas paaugo beveik 2,6 proc. Be to, gana nemaža dalis Lietuvos eksporto sudaro reeksportas (anksčiau importuotų prekių eksportas). Todėl dažnai analizuojamos tik Lietuviškos kilmės prekės, neįskaitant naftos produktų, kurių vertė augo net 4 proc., o tai yra vienas didesnių augimo tempų tarp ES šalių.
Yra kelios priežastys, dėl kurių Lietuvai gana sėkmingai sekasi eksportuoti produktus šiais metais.
Pirmoji jų – jau kelis metus augusios investicijos Lietuvoje. Ypač daug investuojama į sektorius, kurie orientuoti į eksportą – pramonę ir žemės ūkį. Nuoseklus žemės ūkio investicijų augimas ir palankios gamtos sąlygos lėmė gerą 2015 m. derlių, kuris parduodamas iki šiol. Tiesa, pastaruoju metu investicijų raida Lietuvoje yra pasikeitusi – jos nebekyla.
Tačiau kai kurių investicijų, pvz., investicijų į transporto priemones, gausėja – patiriami sunkumai Rytuose paskatino transporto sektorių atnaujinti automobilių parką, prisitaikant prie rinkų Vakaruose.
Antroji priežastis – Lietuvos eksporto prekių struktūra ir gebėjimas persiorientuoti į kitas rinkas arba net atrasti naujų rinkų. Eksportuojama gana daug prekių, kurios, sumažėjus paklausai vienoje rinkoje, gali būti nesunkiai parduodamos kitose rinkose (pvz., žemės ūkio produktai, trąšos, naftos produktai). Todėl sumažėjus paklausai mums įprastose rinkose, gebama eksportuoti į tolimesnes rinkas – JAV, Turkiją, Saudo Arabiją, Sudaną, Keniją ir kitur. Pastaruoju metu aktyviai ieškoma alternatyvių rinkų, nes gana lėtai auga ir paklausa ES. Tuo būtų galima aiškinti didėjantį baldų ir įrenginių eksportą į, pvz., Azijos rinkas.
Be to, Lietuva pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į paslaugų eksportą – per pirmąjį šių metų ketvirtį (palyginti su pirmuoju 2015 m. ketvirčiu) paslaugų eksportas išaugo 13 proc., o per tą patį laikotarpį prekių eksportas padidėjo kiek daugiau nei procentu. Nors daugiausia įtakos paslaugų eksporto didėjimui tebedaro transporto sektorius (Lietuvos vežėjai), sparčiai auga ir kitos paslaugų eksporto šakos. Prisideda telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas, apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas ir kitos verslo paslaugos.
Be to, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, kurios investuoja būtent į darbo vietų kūrimą (tai teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“, cituodama „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaitą), o tokio tipo investicijos dažnai būna palankesnės paslaugų, o ne prekių eksportui.
Tačiau Lietuvos eksporto sektoriuje esama ir trikdžių. 2016 m. prastai sekasi plėsti trąšų eksportą, kuris sudaro gana didelę Lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį. Pirmojoje metų pusėje trąšų paklausa buvo gana maža, o antrojoje šis sektorius greičiausiai augs lėčiau nei įprastai dėl to, kad Lietuvos kompanijos pradeda remonto darbus. Be to, Lietuvoje daugėja problemų ir darbo rinkoje – nepaisant kylančio darbo užmokesčio, matomas motyvuotos darbo jėgos trūkumas.
Nerijus Černiauskas yra Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomistas
