Pati baigusi viešojo administravimo magistrantūrą KTU, J. Šiugždinienė teigia, jog valstybės tarnybai šiandien, kaip niekada, trūksta kompetentingų darbuotojų, kurie geba analizuoti ir vertinti informaciją, ją tinkamai pristatyti politikams ir visuomenei, tokių, kurie geba naudotis socialiniais tyrimo metodais ir pateikti argumentuotas išvadas.
„Esame pripratę dėl visko kaltinti politikus, tačiau būtent nuo dirbančiųjų valstybės tarnyboje labai priklauso, kaip mes gyvename“, – teigia J. Šiugždinienė, profesinę patirtį kaupusi ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko komandoje, ir Jungtinėse Tautose.
Kompetentingų valdininkų trūksta ne tik Lietuvoje
Pirmoji Lietuvoje (įsteigta 1994 m.) KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Viešojo administravimo studijų programa užsienio ekspertų įvertinta aukščiausiais balais ir akredituota maksimaliam – šešerių metų – laikotarpiui. 2015 m. ši programa žurnalo „Reitingai“ įvertinta kaip geriausia šalyje. Jos vadovės Eglės Vaidelytės teigimu, kompetentingų viešojo administravimo specialistų šiandien trūksta labiau nei bet kada.
„Europą krečianti migrantų krizė atskleidė, kad viešajam sektoriui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse trūksta gerai pasirengusių, viešojo sektoriaus vertybes ir procesus išmanančių specialistų, kurie gebėtų greitai reaguoti ir efektyviai valdyti įvairius socialinius ir politinius iššūkius, gerai orientuotis multikultūrinėje aplinkoje“, – apie globalizacijos keliamus iššūkius kalba E. Vaidelytė.
Pasak jos, šios programos absolventams atsiveria keliai dirbti vietinio, nacionalinio ir tarptautinio viešojo sektoriaus organizacijose ir valdymo institucijose, Europos Sąjungos institucijose ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose. KTU viešojo administravimo studentai praktiką atlieka tiek ES institucijose, tiek užsienio šalių (Italijos, Belgijos, Airijos) vietos savivaldos ir nevyriausybinėse organizacijose.
Valstybės tarnyba – prestižinė specialybė
Pasak viešojo sektoriaus profesionalų, daugelyje pažangių šalių valstybės tarnyba yra laikoma prestižine, tokia, kurią renkasi gabiausieji ir šviesiausieji visuomenės nariai. Daugeliui ji atveria kelią ir į politiką.
„Viešojo administravimo profesionalai ir viešosios politikos specialistai yra mūsų vyriausybinių organizacijų stuburas ir sąžinė. Būtent šie specialistai yra tiesiogiai atsakingi už sprendimus, kurie gali pakeisti žmonių ir ateities kartų gyvenimus“, – teigia Thomas A. Bryeris, Centrinės Floridos universiteto tyrėjas, vizituojantis KTU Viešojo administravimo studijų programos dėstytojas.
Su Centrinės Floridos universitetu KTU vykdo jungtinio laipsnio studijų programos projektą, kuris leis viešojo administravimo studentams pagilinti kompetencijas ir padidinti tarptautinės karjeros galimybes.
„Minkštosios“ kompetencijos – raktas į karjerą
Apie tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojams ypač svarbios asmeninės savybės kalba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („SoDra“) Kauno skyriaus direktorė Jurgita Bumbulienė: „Be gebėjimo rinkti, analizuoti, kaupti, vertinti informaciją ir jos pagrindu daryti išvadas, dirbant valstybės tarnyboje reikia gebėti tinkamai planuoti ir vykdyti užduotis, efektyviai išnaudoti laiką, nusistatyti prioritetus, gebėti prisiimti atsakomybes už klaidas ir nesėkmes ir iš jų mokytis. Svarbūs bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžiai.“
Pasak jos, jauni specialistai vertinami dėl jų žingeidumo, noro tobulėti, gebėjimo drąsiai išsakyti savo nuomonę.
Tarpdisciplininės studijos
KTU studijuojantieji viešąjį administravimą greta pagrindinių studijų, gali rinktis gretutines įvairių krypčių studijas (finansai, rinkodara, kalbos ir kitos), kurios suteikia galimybę gauti universalias kompetencijas. Studentas gali ir pats susidaryti asmeninį modulių rinkinį iš visų universiteto modulių.
Studijų programos vadovės E. Vaidelytės teigimu, ši specialybė tampa vis labiau tarpdisciplininė, nes iššūkiai, su kuriais susiduria viešojo administravimo srities profesionalai yra susiję su visomis visuomenės gyvenimo sritimis. Universitetas, atsižvelgdamas į tai, stengiasi suteikti studentams kuo platesnes galimybes susipažinti su praktinio darbo patirtimi.
„Plačiai bendradarbiaujame su viešojo sektoriaus organizacijomis, valstybės ir savivaldybių organizacijomis ir įmonėmis. Studentai atlieka praktikas bei tyrimus Vyriausybės kanceliarijoje, Valstybės tarnybos departamente, ministerijose (Kultūros, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Finansų), įvairių miestų vietos savivaldos organizacijose, tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose („Transperancy International“ ir kitose). Programos valdymo komitete, baigiamųjų projektų gynimo kvalifikacinių komisijų darbe dalyvauja ministerijų, savivaldybių atstovai ir Seimo nariai“, – sako E. Vaidelytė.
Reikalingos vadybos kompetencijos
Pasak J. Šiugždinienės, dirbant valstybės tarnyboje reikia ir gilių vadybos žinių, ir vadovavimo kompetencijų: „Tiek versle, tiek viešajame sektoriuje valdymo principai yra panašūs – būtina išmanyti, kaip sudaromas biudžetas, valdomas personalas, rengiamas strateginis planas, suvokti, kaip kuriama vertė“.
Besidomintiems vadovaujamu darbu, ji primena, jog pagal įstatymus norintiesiems užimti įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje, reikalingas viešojo administravimo magistro laipsnis.
E. Vaidelytės teigimu, KTU Viešojo administravimo studijų programa iš kitų išsiskiria ir stipria viešojo administravimo vadybine puse ir tyrimais grįstu mokymu.
„Mūsų studentai turi galimybę dirbti su empirinių tyrimų duomenimis, lavinti savo analitinius gebėjimus. KTU SHMMF veikia socialinių humanitarinių mokslų duomenų archyvas LiDA, kuris suteikia laisvą prieigą prie duomenų studijų procese“, – privalumus vardija studijų programos vadovė.
Būtina kurti ryšių tinklą
E. Vaidelytė kviečia būsimuosius viešojo administravimo specialistus dar studijų metais išnaudoti visas Universiteto teikiamas galimybes: aktyviai bendrauti tiek su įvairiais studijų metu programoje dėstančiais Lietuvos ir tarptautiniais ekspertais, tiek su savo kolegomis, keliauti pagal mainų programas ir naudojantis KTU ryšiais su kitomis pasaulio aukštosiomis mokyklomis.
„Svarbu būti pilietiškais ir aktyviais akademinės bendruomenės nariais, ir studijų metu išplėsti savo socialinių pažinčių tinklus, kurie neabejotinai suteiks dideles karjeros galimybes baigus universitetą“, – skatina E. Vaidelytė.
