Finansų rinkose jau anksčiau plito baimė dėl „Brexit“ keliamų pavojų. Pastaruoju metu santykis tarp svaro kurso ir itin saugių Vokietijos obligacijų pajamingumo buvo labai glaudus: investuotojai baiminasi dėl „Brexit“, parduoda svarus ir, siekiant apsaugoti kapitalą, perka rizikos neturinčius skolos popierius, taip sumažindami jų pajamingumą. Įvykus „Brexit“ referendumui rinkos puolė į paniką ir prasidėjo rizikos išpardavimas.
Akcijos ir silpnesnį kredito reitingą turinčios obligacijos pigo, investuotojams atsikratant šių aukštesnę svyravimo riziką ir didesnį neužtikrintumą turinčių turto klasių. Tuo tarpu, didelį likvidumą ir pinigų saugumą garantuojančios JAV ir Vokietijos valstybinės obligacijos, bei auksas toliau brangsta.
Nuo referendumo dienos Jungtinės Karalystės svaro kursas nukrito net virš 11 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Dabartinis rinkų elgesys rodo, jog dar neesame dugne, o jei JK centrinis bankas, norėdamas suminkštinti „Brexit“ žalą, nuspręs kirsti palūkanas, svaras kris dar žemiau.
Europos Centrinio Banko vadovai minėjo, jog „Brexit“ atveju yra pasiruošę išplėsti pinigų politikos skatinimą ir tiekti papildomą likvidumą euro zonos bankams. Todėl ateityje galima tikėtis dar žemesnių palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos išplėtimo iš ECB.
Tuo tarpu JAV vyriausybės obligacijų rinkose plinta įsitikinimas, jog reaguodamas į pasaulinį neužtikrintumą, Federalinis Rezervų bankas gali išvis nepakelti palūkanų normos šiais metais. Stabilizavus rinkoms, galbūt ir sulauksime bent vieno palūkanų normos kilstelėjimo iš Fed.
Vis dėlto, kylant abejonėms dėl JAV darbo rinkos padėties „Brexit“ sukelta panika dar labiau sutrukdys JAV Fed vadovams greitai kelti palūkanų normas.
Finansų rinkų svyravimai mažina finansinį stabilumą ir polinkį investuoti visoje euro zonoje. Dėl rinkų nepastovumo vyraujantis neapibrėžtumas dėl finansavimo sąlygų keitimosi, gali sumažinti bankų apetitą skolinti vartotojams ir rizikingesnėms įmonėms. Vis dėlto, tikėtina, kad ECB skatinamieji veiksmai apribos neigiamą krentančių rinkų įtaką skolinimui.
Deja, užsitęsęs derybų dėl naujų prekybos sąlygų laikotarpis ženkliai padidins verslo neužtikrintumą. Bijodamos dėl ateities Europos verslo įmonės atsargiau leis pinigus investicijoms. Suprastėję verslininkų lūkesčiai ir dėl „Brexit“ sumažėjęs optimizmas, gali reikšmingai sumažinti Europos ekonominio augimo tempus.
Lietuvos verslininkų lūkesčius taip pat gali užtemdyti „Brexit“ keliamas neužtikrintumas. Formaliai Jungtinė Karalystė vis dar yra Europos Sąjungoje, o tiesioginis poveikis Lietuvai bus pakankamai ribotas. Dėl didesnių rizikų ir kritusio svaro kurso gali sumažėti užsienio prekyba ir piniginės emigrantų perlaidos iš JK, bet šių metų BVP augimo tai stipriai nepaveiks.
Vis dėlto, verslo neužtikrintumas kitose Europos šalyse galimai sumažins ES prekybą su JK. Europos gamintojams ieškant patrauklesnių rinkų už JK, didės konkurencija tarp likusių ES narių. Todėl Lietuvos gamintojams, netekusiems dalies prekybos su Rusija ir plečiantiems eksportą į ES šalis atsiras dar viena kliūtis. Norint išlikti dabartinėse eksporto rinkose ir skverbtis toliau, gali tekti mažinti parduodamos produkcijos kainas.
„Brexit“ taip pat padidina politinę riziką visoje ES. Neramina tai, jog David Cameron‘o priešrinkiminis pažadas surengti referendumą prigis kitose ES naryste nepatenkintose šalyse: politikai, norėdami surinkti daugiau balsų pradės žadėti piliečiams referendumus dėl išstojimo. JK paliekant ES, padidėja politinio šalių susiskaldymo tikimybė. „Brexit“ ir tolimesnis ES klibėjimas gali dar labiau padidinti investuotojų neužtikrintumą, išsiūbuoti finansų rinkas, bei stabdyti investicijas.
Povilas Stankevičius, banko DNB analitikas, Ekonominių tyrimų departamentas, DNB Rinkų tarnyba
