Orientyras – daniškas modelis
Kaip pripažino ir patys naujojo socialinio modelio kūrėjai, tolimu orientyru jiems buvo daniškasis modelis, kuris dar yra žinomas flexicurity arba lankstaus saugumo vardu ir kuris Europos užimtumo strategijoje yra pateikiamas kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kitos ES valstybės.
Šį modelį sudaro trys esminiai elementai: lankstūs darbo santykiai, dosnios nedarbo draudimo išmokos pereinamuoju laikotarpiu bei aktyvūs valstybės veiksmai siekiant padėti darbo netekusiam asmeniui kuo greičiau susirasti kitą darbą.
Naujame modelyje siekta balanso
Nors yra teigiančių, kad naujasis DK yra naudingas tik darbdaviams, tai yra vienpusiškas požiūris. Taip, naujasis DK įtvirtina lankstesnius darbo santykius: įspėjimo apie atleidimą terminas trumpėja iki vieno mėnesio, atsiranda daugiau darbo formų, didėja leidžiamų viršvalandžių skaičius, bus leidžiama sudaryti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui atlikti. Tačiau mainais į tai bus didinama kolektyvinė darbuotojų derybinė galia (reikalavimas steigti darbo tarybas tose įmonėse, kuriose neveikia profesinės sąjungos), o tai bus vienas iš veiksnių, leisiančių darbuotojams su darbdaviu susiderėti palankesnes darbo apmokėjimo sąlygas.
Be to, profesinėms sąjungoms buvo nusileista dėl išeitinių išmokų. Jei iki šiol išeitinių išmokų dydis svyravo nuo 1 iki 6 (priklausomai nuo stažo) atlyginimų, tai dabar darbuotojai gaus nuo 3 iki 5 atlyginimų (du iš darbdavio ir dar 1-3 iš nedarbo draudimo fondo). Tai reiškia, kad įmonėje mažiau nei tris metus išdirbęs asmuo gaus net didesnę išeitinę nei iki šiol, o išdirbęs iki penkių metų gaus tokią pačią, t.y., tris atlyginimus siekiančią išeitinę išmoką. Nežymiai nukentės tik ilgiausią stažą turintys darbuotojai, kurie atleidimo atveju gaus ne šešis, o penkis atlyginimus siekiančią išeitinę išmoką. Tai jau yra ryškus atotrūkis nuo daniškojo modelio, kuriame išeitinių išmokų apskritai beveik nėra.
Tuo tarpu kartu su DK patvirtintas naujasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymas žymiai padidins darbuotojų gaunamas nedarbo draudimo išmokas. Jos vidutiniškai didės beveik 1,5 karto (palyginti su dabartine situacija), o išmokų lubos išaugs beveik 80 proc. Pagal šią tvarką vidutinį atlyginimą uždirbęs asmuo pirmuosius du mėnesius gaus apie 80 proc. prieš atleidimą uždirbtų neto pajamų, 3-4 mėnesius – apie 70 proc., o 5-6 mėnesius – apie 55 proc. Nors iki daniško modelio, kuomet kompensuojama maždaug 90 proc. pajamų, dar trūksta, tačiau šia linkme jau žengtas tvirtas žingsnis.
Tikslas – neužsibūti bedarbių gretose
Vis tik svarbiausias uždavinys netekus darbo – vėl įsidarbinti. O šioje vietoje valstybė gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį. Pagal lėšas, skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms, t.y., pagalbą susirandant naują darbą, perkvalifikavimą, Lietuva tarp visų ES šalių užima priešpaskutinę vietą ir lenkia tik Rumuniją. Aktyvioms darbo rinkos priemonėms neskiriame net 0,5 proc. BVP, kai tuo tarpu Danija, Suomija ar Nyderlandai skiria gerokai virš 3 proc.
Lietuvoje yra maždaug 130 tūkst. bedarbių, nors darbuotojų jau trūksta ne tik IT sektoriuje, bet ir gamyboje, paslaugų įmonėse. Tuo tarpu perkvalifikuoti darbo netekusį asmenį kartais gali neprireikti net mėnesio. Tačiau kai nėra koordinuotos sistemos, pralaimi visos pusės – įmonė lieka be reikiamo darbuotojo, darbuotojas nesusiranda darbo, o už visa tai, išmokėdama bedarbio pašalpą, dar susimoka ir valstybė.
Nors šią savaitę priimtame Užimtumo įstatyme už darbo rinką atsakingoms institucijoms suformuluoti teisingi tikslai, tik laikas parodys, ar tie tikslai bus įgyvendinti. Tačiau traukiniui pajudėjus daniško modelio kryptimi, nebelieka abejonių, kad įtvirtinus lankstesnius darbo santykius bei padidinus darbo netekusių asmenų saugumą, valstybė privalo žengti ir kitą žingsnį sukurdama palankias sąlygas darbo netekusiems darbuotojams neužsibūti bedarbių gretose. Į didesnį užimtumą orientuotos priemonės leistų pasiekti ir mažesnį nedarbo lygį, kuriuo jau ne vieną dešimtmetį gali pasigirti Danija.
Rokas Grajauskas YRA „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
