Skųstis abiturientai mėgsta, tačiau dėl karjeros jie yra bent iš dalies teisūs – įgiję vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, darbo ieškoti šie jauni žmonės išeis neturėdami nieko. Darbdaviai nesižavi ir neaikčioja dėl pavyzdingų vertinimų diplome – jie prašo nuovokos, gebėjimo greitai išmokti ir gerai atlikti patikėtas užduotis. Apsidrausdami, norėdami įdarbinti jau patikrintą žmogų, jie prašo dar ir darbo patirties.
Taigi, 5 dalykai, būtini sėkmingai karjerai, kuriuos svarbu lavinti nuo pat mažens ir kurių turėtų būti mokoma mokykloje.
Noras tobulėti. Žingeidumas, smalsumas, noras mokytis – visa tai dažnai yra laikoma įgimtomis savybėmis, tačiau jas lavinti galime kiekvienas iš mūsų. Noras ir gebėjimas nuolat ir greitai mokytis vis naujų dalykų – kertinė šiandien geidžiamo darbuotojo savybė. Dėl sparčiai tobulėjančių technologijų, didelio informacijos srauto ir greitai besikeičiančių visuomenės poreikių, vis mažiau svarbus tampa dar iš universiteto atsineštas žinių bagažas ir vis sparčiau tenka jį pildyti.
Strateginis mąstymas. Gebėjimas suvokti ryšį tarp priežasčių ir pasekmių, numatyti vienų ar kitų sprendimų išdavas, planuoti kelis žingsnius į priekį – šios savybės labai svarbios norintiems greitai kilti karjeros laiptais. Pradėję nuo užduočių vykdytojo pozicijos, tačiau demonstruodami sugebėjimą norimą tikslą pasiekti greičiau, planuoti tinkamesnes užduotis, jauni darbuotojai greitai yra pastebimi ir įvertinami net didelėse įmonėse. Strateginį mąstymą taip pat svarbu pradėti lavinti dar vaikystėje: mokykloje ir namuose.
Darbas komandoje. Įpratę gerų pažymių ar įvertinimų siekti vieni, konkuruoti su klasės ar kurso draugais, jauni žmonės į darbo rinką ateina taip ir neišmokę joje būtino sugebėjimo – dirbti komandoje, pasidalinti užduotis, siekti bendro tikslo, papildyti vieni kitus. Užsiėmimai, skirti komandos formavimui ir darbui komandoje lavinti, būtų puikus papildymas šiandieninei mokyklų programai.
Gebėjimas spręsti problemas. Atsakomybė už savo veiksmus ne prisiimant bausmę, bet visų pirma ieškant sprendimo, kuris ištaisytų situaciją. Noras ir gebėjimas įveikti iškilusius sunkumus. Greita reakcija į netikėtas problemas. Visa tai yra labai svarbu kasdieniame darbe, tačiau nė vienos iš šių savybių mes neįgyjame mokydamiesi. Dažnas užaugame įpratę prie tokio problemų sprendimo modelio: nusikaltome, mus nubaudė, kažkas kitas išsprendė problemą. Darbo rinkoje vadovai neturi laiko ir noro bausti ir auklėti darbuotojus – vadovai nori išspręstų problemų. Jas spręsti reikia mokytis.
Gebėjimas prisitaikyti. Taip pat, kaip sugebėjimas greitai išmokti vis naujus dalykus, reikalingas ir greitas prisitaikymas prie pokyčių. Darbo rinkoje neretai tenka išeiti už savo įprastos ir saugios „komforto zonos“ ribų, tai ne visada yra malonu, tačiau sėkmingi darbuotojai yra tie, kurie geba greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir išnaudoti jas kuo geresniam rezultatui. Tai – dar vienas dalykas, kurio taip ir nesužinome, baigę mokyklą.
Taigi, viena didžiausių vertybių darbo rinkoje tampa gebėjimas mąstyti. Dažniausiai ji priklauso tik nuo paties mokslus baigusio žmogaus, bet ne jo įgyto išsilavinimo. Kodėl taip yra?
Taip yra todėl, kad moksleiviai šiandien yra mokytojų giriami ir vertinami už įsisavintas žinias, išmoktas formules ir įsimintas datas. Studentai universitetuose nagrinėja konkrečias teorijas ir principus, kurie metais, dvejais ar net dešimtmečiais atsilieka nuo pažangių įmonių praktikoje taikomų metodų. Tačiau nei mokykloje, nei (dažnai) universitete jie nesimoko suvokti, kritiškai vertinti, logiškai pagrįsti, atrasti ryšį tarp priežasčių ir pasekmių. Viso to tenka išmokti pradėjus dirbti.
Tad nieko keisto, kad mokslus baigę jaunuoliai į darbo rinką ateina pasimetę ir netgi piktinasi, kad šešiolika ar daugiau metų jų kauptos žinios čia nėra reikalingos.
Prie tokių rinkos pokyčių ilgainiui turės prisitaikyti ir švietimo sistema – užuot teikusi žinias, ji imsis ugdyti asmenybes. Tačiau kol kas atsakomybė tenka jums, moksleivių tėvai ir vyresnių klasių moksleiviai: lavinkite mąstymą, skaitykite, tobulėkite. Uoliai mokykitės matematiką ar fiziką ne tam, kad visas formules žinotumėte atmintinai, o tam, kad geriau suprastumėte, pavyzdžiui, filosofiją ir mąstytumėte kritiškiau.
Darbdaviai ateityje jus įvertins būtent už tai: už gebėjimą mąstyti ir norą tobulėti.
Tomas Ridikas yra įdarbinimo rinkos ekspertas
