„Gruzijos įmonėse ginčų kultūra plačiai išsikerojusi. Patys gruzinai sako, kad jų šalis yra maža, bet išdidi, todėl kiekvienas šios šalies gyventojas turi nuomonę ir kiekvieno iš jų nuomonė yra pati teisingiausia.
Žinoma, dėl to kyla daugybė problemų ir, matyt, ne veltui viena svarbiausių vadovo kompetencijų Gruzijoje laikomas gebėjimas valdyti konfliktus. Tačiau iš gruzinų pasimokyti galėtumėme ir mes“, – sakė verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ partneris Romanas Gaidukas.
Du vadybos tipai
Gruzijos įmonėse egzistuoja du pagrindiniai vadybos tipai: autokratinis ir demokratinį primenantis valdymo tipas.
Pirmuoju atveju vadovas pasako savo nuomonę ir tuo ginčai pasibaigia – jo nuomonė yra „teisinga“, tad ją ir reikia vykdyti.
Antruoju atveju vadovas duoda laiko darbuotojams padiskutuoti apie problemą, o sprendimą priima pats, nes ginčai dažniausia būna nevaisingi.
„Problema ta, kad jei vadovas Gruzijoje pernelyg demokratiškas ir neriboja ginčų, dažniausiai visi susipyksta ir nieko nenusprendžia. Tuo tarpu, jei vadovas per daug autokratiškas, niekas nesidalina mintimis. O Gruzijoje nesidalinti mintimis yra blogai. Patys gruzinai apie save sako: „Jei gruzinas nekalba, tai jis ir negalvoja“.
Todėl šalies įmonėse taikoma ginčų praktika, kuri turėtų būti įdomi ir lietuviškiems kolektyvams, kuriuose kartais taip pat nerandama bendro sprendimo“, – sakė R.Gaidukas.
Iš pradžių – diskusija
Pirmiausia, norėdami ginčytis produktyviai gruzinai 10 minučių susitikimo pradžioje diskutuoja apie problemą. Kitaip tariant, dauguma kalba vienas kito neklausydami. O po to vadovas ima spausti susirinkimo dalyvius, kad būtų priimtas bendras sprendimas.
„Lietuviai pastaraisiais metais susiduria su tokia pat problema kaip ir gruzinai – į darbo rinką veržiasi jaunuoliai – vadinamoji Y karta, kuri nori išsakyti savo nuomonę, galvoja, kad ji yra teisingiausia, ir jaučiasi blogai, jei jų nuomonės nepaisoma. Todėl šis diskusijos metodas galėtų būti taikomas ir lietuviškuose kolektyvuose, kuriuose dirba jauni, prie autoritarinės kultūros prisitaikyti negalintys specialistai“, – užsiminė verslo konsultantas.
Be to, lietuviai turėtų išmokti daugiau ginčytis, labiau reikšti savo nuomonę, o tai darbuotojams, ypač – vyresnės kartos, gana sudėtinga. Manoma, kad tai - nepagarba vadovui ar bendradarbiams.
Emocijos – tai ne blogybė
„Gruzinai gerbia savo emocijas ir to turėtumėme išmokti mes. Pyktis, užsidegimas ir tikėjimas savo tiesa nėra blogos emocijos, klausimas tik, kaip jos išnaudojamos ir valdomos.
Gruzinai gali karštai ginčytis valandų valandas, netgi kibti į atlapus. Tačiau po ginčo paspausti rankas ir toliau sėkmingai darbuotis.
Tuo tarpu mes, lietuviai, aštresnių ginčų metu užsigauname, įsižeidžiame, tačiau apsimetame, kad viskas gerai, nors laikome akmenį užantyje dar kelias savaites. Tai nėra sveika darbo kultūra“, – patikino R.Gaidukas.
Gruzijoje populiarus būdas išsikalbėti ir rasti kompromisą – susitikti prie vyno taurės. Pusiau neformalioje aplinkoje problemas galėtų spręsti ir Lietuvos įmonės.
